- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas dešimtas lietuvis turi problemų su skolų išieškotojais. Kaip jos atsiranda ir kam lietuviai skolingi daugiausia, apie tai pokalbis su skolų valdymo bendrovės vadove Rasa Butkuviene.
– Daugiausia skolų turi mažiausias pajamas – iki 300 eurų – gaunantys žmonės. Kokios pas juos skolos ir iš kur?
– Dažniausiai tai komunaliniai mokesčiai, greitieji kreditai – niekur nuo jų nepabėgome nuo 2008 m. krizės. Lietuvos bankas šiek tiek sureguliavęs visą sistemą ir tai padeda.
– Kaip mažas pajamas gaunantys žmonės gauna paskolų? Gal tai ir kreditorių atsakomybės trūkumas?
– Yra ir kreditorių atsakomybė, tačiau skolinasi giminės. Yra būdų, kaip apeiti sistemą. Kiekvienais metais inicijuojama pakeitimų, kad žmonės negalėtų skolintis, kai negali atiduoti skolų. Tačiau žmonės visada ras būdų, kaip apeiti sistemą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek lietuviai vidutiniškai skolingi?
– Tiksliai įvardyti negaliu, nes nėra tokios statistikos. Galima tik sakyti pagal turimą krepšelį – yra įvairių skolų – nuo 2 tūkst. ir mažesnių už elektrą, dujas, mažesnius patarnavimus. Tačiau kreditai didina – automobilių lizingas, būstų paskolos.
– Ar paslaugos tiekėjas yra pakankamai geranoriškas ir ieško sprendimų su vartotojais, kaip padengti skolą? Kaip dažnai perduodama išieškotojams?
– Atrodo, kad kreditoriai labai greitai perduoda skolų išieškotojams arba antstolių kontoroms, tačiau taip nėra. Pagal sutartį jie turi tam tikrą laiką siųsti laiškus, kontaktuoti. Jie tai stengiasi daryti. Ne visada kreditoriai turi kaip kontaktuoti su vartotojais, nes skolininkai vengia bendravimo, yra psichologinis barjeras. Kai įsikiša tarpininkas – antstoliai, skolų išieškotojai – su žmonėmis lengviau susitarti. Žmones skatinčiau bendrauti ir kontaktuoti, nes nuo to labai daug kas priklauso. Skolą galima susitarti atiduoti dalimis, kad ir mažomis sumomis. Išieškotojams ir kreditoriams tai rodo, kad žmogus siekia grąžinti skolą, turi planą, niekada niekas nenori tokio žmogaus atiduoti į teismą. Jam norisi padėti iki galo atiduoti visą sumą. Iki skolų išieškotojų ir antstolių ateina žmonės, kurie nebendravo, nekontaktavo, vengė ir taip prisidarė bėdų.
Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.
– Kaip tinkamai sudaryti grąžinimo planą?
– Apklausa parodė, kad turinčiųjų įsiskolinimų žmonių daugiau nei du trečdaliai neturi plano, kaip grąžins, nesusidaro biudžeto. Net neturinčius skolų skatinčiau susidaryti biudžetą, kiek turi pajamų, kiek reikia išskirstyti į būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas, taupyti.
– Kaip manote, kaip skolininkų vaizdas keisis rudenį?
– Labai tikiuosi Vyriausybė pasiūlys sprendimų. Žmonėms siūlyčiau galvoti jau dabar, kol vasara. Šiek tiek pataupyti pramogų pinigus, peržiūrėti prekes, atsidėti, nes artėja nelengvas pusmetis. Nemanau, kad reikia galvoti, kad visi sunkiai gyvensime ir bus labai sunku. Reikia ruoštis sezonui ir suprasti, kad turbūt sumažės pramogų.
– Ar pradelstos skolos atsiranda dėl finansinio raštingumo trūkumo, ar gėdos jausmas?
– Žmonės jaučia gėdą turėdami skolų ir vengia pripažinti, nedaro sprendimų iš anksto. Yra žmonių, kurie turi švietimo spragų. Ypač kurie nepatyrė 2008 m. krizės – maždaug 20–30 metų žmonės. Pagrindinė išeitis – šviesti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...