Prekybos tinklų pelnai augo: sunkmečio nejaučia?

  • Teksto dydis:

Pernai trijose iš keturių prekybos įmonių grynasis pelnas augo. Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti. Tačiau Lietuvos bankas (LB) teigia, kad pelningumas augo visose maisto produktų grandyse – tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, tad prekybos tinklų pelnai nėra išskirtinai dideli. Apie tai plačiau pasakota LNK reportaže.

Balandį maisto prekių įmonių apyvarta – 7 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu.

„Gegužės mėnesį tikrai perkamoji galia, sakyčiau, netgi didesnė. Ir vėl statistika skelbia, kad ji kritusi. Kažkas čia yra ne taip“, – svarstė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Kol sumažėjusiu vartojimu verslininkai nesiskundžia, gerai atrodo ir uždarbio rezultatai. Pernai trys iš keturių prekybos tinklų sugebėjo pasididinti grynąjį pelną, kuris lieka atskaičius mokesčius ir išlaidas. „Norfos“ pelnas augo 9 proc. iki kone 16 mln., „Iki“ džiaugiasi 7 proc. ūgtelėjusiu pelnu – iki 9 mln., „Maximos“ pelnas augo 4,5 proc. ir yra didžiausias. „Lidl“ savo duomenų dar neskelbė, o „Rimi“ – patyrė nuostolį.

„Praėję metai iš tiesų buvo sudėtingi metai. Ir dėl karo Ukrainoje pradžios, ir dėl didžiulės infliacijos, ir dėl rekordinių elektros energijos, dujų kainų, ir dėl spartaus minimalaus atlyginimo kilimo. Visa tai, aišku, padarė įtaką ir mūsų rezultatams“, – tikino „Rimi“ vadovas Vaidas Lukoševičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

„Pats pelningumo procentas sumažėjo. Jeigu užpraeitais metais buvo 2,45 proc. galutinio pelningumo, tai praeitais metais – 2,3 proc. Aišku, nedaug, bet sumažėjo“, – teigė D. Dundulis.

„Pagrindinė priežastis – daugiau klientų. Pas mus į „Iki“ tinklą iš tikrųjų atėjo daugiau klientų. O kodėl jų atėjo? Todėl, kad darėme gana dideles, agresyvias akcijas“, – rezultatus apžvelgė ir „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti.

Anot ekonomisto, prekybos tinklų pelnus augino didžiulė infliacija: pienas ir jo produktai per metus pabrango 50 proc., duona – 40 proc. Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti.

„Galėtų būti kažkokia deklaracija pasirašyta su Vyriausybe, kur būtų ribojamos tam tikros kainos bent jau tam tikrą laikotarpį, bet tai daroma savanoriškai, arba, sakykim, būtų sudaromas kažkoks prekių krepšelis, tarkime, 50-ies būtiniausių prekių krepšelis ir jo kainos kuriam laikui būtų užfiksuotos“, – pasiūlymų pateikė ekonomistas Sigitas Besagirskas.

Rekordinį milijardo eurų pelną šiemet galintys uždirbti bankai iš valdžios jau sulaukė apynasrio – prieš mėnesį bankams įvestas vadinamasis solidarumo mokestis. Ministrė Gintarė Skaistė mano, kad bankų ir prekybos įmonių situacijos skirtingos.

„Banko apmokestinimo klausimas buvo išspręstas ne per pelno apmokestinimą, bet pirmiausia per grynųjų palūkanų pajamų apmokestinimą, ir tai yra visai kitas modelis ir kita situacija negu tradiciniuose verslo modeliuose, todėl papildomų sprendinių kituose sektoriuose, ten, kur yra pelnas, generuojamas iš verslo sprendimų, imtis neketiname“, – sakė ji.

LB teigia, kad pelningumas augo visose maisto produktų grandyse – tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, tad prekybos tinklų pelnai nėra išskirtinai dideli.

„Tiek praėjusiais metais, tiek ir užpraėjusiais metais mes turėjome stiprią vidaus paklausą, kitaip tariant, buvo pakankamai daug pinigų, labai sparčiai augo darbo užmokestis, žmonės galėjo pirkti ir įpirkti nepaisant to, kad brango“, – tikino LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Mūsų pelnas, ne joks viršpelnis, yra nuo kiekvieno euro be PVM 2,3 cento. Ar tai yra viršpelnis? Galiu drąsiai pasakyti, kad tie 2,3 cento nuo vieno euro be PVM yra mažiau negu to verslo įmonių europinis vidurkis“, – teigė „Norfos“ vadovas.

„Pas mus tų milijoninių pelnų nėra ir mes iš savo pusės tikrai stengiamės suprasti mūsų pirkėjus, stengiamės padėti jiems sutaupyti ir pradedame įvairias programas būtent siūlydami būtiniausių prekių krepšelius tikrai su geromis kainomis“, – sakė „Rimi“ vadovas.

Ekonomistai mano, kad šiemet prekybos tinklams bus lūžio metai. Dėl mažėjančio vartojimo jų pelnas bus mažesnis nei pernai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

S.S.S.

S.S.S. portretas
kažin dėl ko tas pelnas turi mažėti? Valstybė gi nieko nekontroliuoja, o prekybininkai susikėlė kainas ir nuo eilinių gyventojų toliau kraunasi pelnus. Nereikia būti naiviems, kad galvoti, kad prekybininkai susimažins sau pelnus. Jie tik pasididinti gali, prisidengdami krizėmis ir pan.

Anonimas

Anonimas portretas
Vartojimas mazeje o pelnas is pakeltu kainu , pas mus ir darbai sumazejo o kainas kelia ir gauna pelna toks kapitalizmo desnis kelt kaina ir bus pelnas ir visur tik keliamos kainos vanduo , paslaugos .

geda laikrašciui

geda laikrašciui portretas
Vien tik tv reportažai perspausnimi, kam prenumeruoti???
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių