„2015 metais viešųjų finansų deficitas buvo minimalus, todėl esama finansinės erdvės struktūrinėms reformoms. Viena svarbiausių – naujojo socialinio modelio įgyvendinimas“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, reformos pradžioje Vyriausybė turės papildomų išlaidų, kad galėtų jas sumažinti ilguoju laikotarpiu, kartu didinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir ekonomikos augimo potencialą.

Programoje numatyta, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, pradedant 2016 metais, Lietuvos ekonomikos augimas taps subalansuotas – BVP augimą lems vidaus paklausa (vartojimas ir investicijos) ir išorės paklausa (eksportas). Numatoma, kad 2016 metais realusis BVP bus šiek tiek mažesnis už potencialųjį, tačiau vėliau ši tendencija pasikeis. Šalies ekonomika dėl demografinių (įskaitant migraciją) tendencijų, pradedant 2017 metais, augs, išnaudodama savus pajėgumus.

Pagal Lietuvos stabilumo programoje pateikiamą ekonominės raidos scenarijų prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,5 proc.,  2017 metais augimas paspartės iki 3,2 proc., 2018 metais bus 3,1 proc., 2019 metais – 3,1 proc. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 1,6 procento.

Šiemet šalyje prognozuojama 0,7 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija, o 2017-2019 metais ji turėtų būti atitinkamai 2,2 proc., 2,5 proc. ir 2,5 procento.

Nedarbo lygis, pernai siekęs 9,1 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 8,0 proc., kitąmet − iki 7,1 proc., 2018 metais - iki 6,3 proc., o 2019-aisiais - iki 5,4 procento. Vidutinis atlyginimas 2016-2019 metais turėtų augti atitinkamai 5,6 proc., 6,2 proc., 6,4 proc. ir 6,5 procentais.

Numatoma, kad toliau gerinant mokesčių surinkimą ir laipsniškai didinant ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių, pavyzdžiui, cigarečių bei alkoholio akcizų, tarifus, valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais sudarys 0,8 proc. BVP. Planuojama, kad 2017 metais valdžios sektorius bus subalansuotas, o 2018 metais ir 2019 metais bus perteklinis.

Valstybės skolos lygį 2017–2019 metais bus siekiama mažinti ir laikyti žemiau 40 procentų BVP.

Praėjusiais metais į biudžetą surinktų ir paskirstytų pajamų iš mokesčių santykis su BVP išaugo ir sudarė 29,5 proc. BVP (2014 metais - 28 proc.). Finansų ministerija tikisi, kad įgyvendinus naujas mokesčių administravimą gerinančias priemones, 2016–2019 metais pajamų iš mokesčių ir BVP santykis nuosaikiai didės iki 31 proc. BVP.

Vidutinės trukmės laikotarpiu numatoma toliau didinti gynybos finansavimą, kelti mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didinti kapitalo investicijas, kartu įgyvendinant ES investicijų lėšomis finansuojamus projektus. Vyriausybė taip pat numato didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir viešųjų paslaugų kokybę, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Lietuvos 2016 metų stabilumo programa toliau bus pristatyta Seimo Europos reikalų komitetui ir iki balandžio pabaigos išsiųsta Europos Komisijai.