Statistikos analitikai stebi populiariausių prekių ir paslaugų kainas, praneša apie jų pokyčius, tačiau negali pasakyti, ar kainos kyla dėl artėjančio euro.

Galėjo nusipirkti mažiau

Statistikos departamentas pateikė informaciją apie 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų rugpjūčio vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius rugpjūtį, palyginti su liepa.

100 vartojimo prekių ir pirkinių krepšelis sudarytas stebėti jų kainų kitimą euro įvedimo laikotarpiu. Departamento specialistų teigimu, pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams rugpjūtį, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atkūrimas po liepą taikytų nuolaidų ir sezoniškumas.

Ar kainos kinta dėl verslo ruošimosi euro įvedimui, statistikos analitikai pasakyti negali.

Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Markelevičius pripažino, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad rugpjūtį kainos keitėsi dėl to, jog nuo rugpjūčio 22 d. verslininkai jau turėjo būti paruošę kainas žymėti litais ir eurais. "Labai sudėtinga atskirti gryną euro įvedimo įtaką nuo kitų veiksnių. Yra kiti natūralūs veiksniai, kurie skatina infliaciją. Kainos apskritai turi tendenciją didėti. Turiu pastebėti, kad euro įvedimo laikotarpiu, nors kainos didėja, jų augimo tempas yra mažesnis nei analogiškais laikotarpiais pernai ar užpernai", – teigė Statistikos departamento atstovas.

Taigi, nors didelio kainų šuolio kol kas nefiksuota, apskritai žmogus, kurio pajamos nedidėjo, stebimu laikotarpiu galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.

Vėl apeliavo į pirkėjus

Premjero A.Butkevičiaus pastebėjimu, per mėnesį sumažėjo kai kurių daržovių, duonos kainos. "Trumpuoju laikotarpiu tai galėjo paveikti Rusijos embargas maisto produktams iš ES, kritusios pieno, grūdų supirkimo kainos. Gali būti objektyvių priežasčių, kodėl kainos auga. Pavyzdžiui, pirmosios euro įvedimo bangos laikais – naujos valiutos įvedimas ir kainų perskaičiavimas sutapo su pasaulio rinkose išaugusiomis žemės ūkio produktų kainomis dėl prasto derliaus ar dėl galvijų kempinligės. Kainų pokyčiai yra komplekso veiksnių rezultatas: pasaulinių kainų, trumpalaikio Rusijos embargo maisto produktams, vidaus paklausos", – teigė premjeras.

Ministras pirmininkas vis dėlto neatmeta galimybės, kad žymesni kainų šoktelėjimai, kurie negali būti paaiškinti žaliavų kainų pasaulinėse rinkose ar vidaus paklausos tendencijomis, gali būti ženklas apie verslininkų bandymus pasinaudoti euro įvedimu – parduoti brangiau ir perkelti valiutos keitimo išlaidas vartotojams.

Vyriausybės vadovas šiuo klausimu neketina nė piršto pajudinti – jis dar sykį tik paragino pačius pirkėjus auklėti verslą. "Manau, Lietuvos žmonės turi suvokti, kad jie patys, kaip vartotojai, gali priversti prekybininkus elgtis sąžiningai, nepirkdami nepagrįstai pabrangintos prekės ar paslaugos", – pranešime cituojamas A.Butkevičius.

Atpigo, nes prinoko

Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, rugpjūtį daugiausia pabrango malta natūrali kava – 14,6 proc., apelsinai – 9,8 proc., suskystintos dujos su pristatymu – 8,7 proc., suskystintos automobilių dujos – 8,1 proc.

Brango sausainiai, virškinimą gerinantys vaistai, dantų pasta, ledai, šokoladas, ryžiai, alus kavinėse, švirkštai, vištienos kebabai išsinešti, apelsinų sultys.

Labiausiai atpigo baltagūžiai kopūstai – 35,6 proc., bulvės – 34,6 proc., pomidorai – 30,4 proc., žaliosios vynuogės – 22,1 proc.

Mažiau pigo burokėliai, svogūnai, morkos, grikių ir manų kruopos, moteriškos pėdkelnės, pienas.

Užfiksuota, kad šiek tiek atpigo juoda duona, bet pabrango šviesi. Šiek tiek brango jautiena, tačiau pigo kiauliena ir žuvys.

Paslaugų kainos augo

"Kodėl didėja paslaugų kainos, pasakyti sunku. Paslaugos daugiausia brango viešojo maitinimo sektoriuje, pavyzdžiui, labiausiai brango pilstomas šviesus alus. Brango cheminis valymas, moteriškų batelių taisymas, odontologų ir gydytojų teikiamos paslaugos. Gali būti, kad tam įtakos turi didėjantis darbo užmokestis", – svarstė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Nijolė Šaltenienė.

Jos teigimu, kirpyklose moterų kirpimo kainos šiek tiek sumažėjo, vyrų – išliko nepakitusios. Važiavimas taksi pabrango vos 0,1 proc.

Taigi 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų mažmeninės kainos rugpjūtį ir didėjo, ir mažėjo. Statistikos departamentas fiksuoja metinį kainų padidėjimą, bet nepateikia minėtų 100 prekių ir paslaugų kainų bendro pokyčio. "Bendruosius pokyčius fiksuojame nuo 1992 m. skaičiuojamame vartotojų kainų indekse, o šioje metodikoje – ne. Rekomenduojame tiems, kurie domisi pokyčiais, žiūrėti vartotojų kainų indeksus ir suderintus vartotojų kainų indeksus", – komentavo J.Markevičius.

Kitų metų pradžioje Statistikos departamentas žada stebėti kainas ir skelbti jų pokyčius dažniau nei kartą per mėnesį. "Svarstome, ar reikėtų visuomenei greta vidutinių kainų teikti ir papildomą informaciją apie didžiausias ir mažiausias kiekvienos vienarūšių prekių grupės kainas", – sakė J.Markelevičius.

Vartotojo krepšelis

100 vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis atrinktas atsižvelgiant į namų ūkių išlaidų tam tikroms vartojimo prekėms ar paslaugoms įsigyti dalį bendrose piniginėse vartojimo išlaidose, jų populiarumą tarp gyventojų, vartojimo reguliarumą, vienarūšiškumą, kainų kitimo dažnumą. Buvo atrinkti populiariausi Lietuvos rinkoje prekių ženklai ir pakuotės.

Kainų duomenys nerenkami turgavietėse ir kaimo vietovių parduotuvėse.

Rugpjūtį kainoms skaičiuoti buvo užregistruotos 12 534 kainos 985 prekybos ir paslaugų įmonėse ir įmonių vietos vienetuose aštuoniolikoje miestų.

Kas labiausiai brango ir pigo?

Rugpjūtį labiausiai pabrango:

natūrali malta kava,
apelsinai,
suskystintos dujos su pristatymu,
suskystintos automobilių dujos.

Rugpjūtį labiausiai atpigo:
baltagūžiai kopūstai,
bulvės,
pomidorai,
žaliosios vynuogės.