- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.
Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.
„Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc. 2021 metais. Skurdo rodiklių pokyčiai parodo 2016-2020 metais vykdytos socialinės politikos efektyvumą“, – sakė patarėja.
Pasak jos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų, kitaip bendras skurdo rizikos lygis, vis dar viršijantis Europos Sąjungos (ES) vidurkį, gali padidėti iki 30 proc.
„Nors sumažėjo bendras skurdo rizikos lygis, tačiau jis tebesiekia 20 proc. ir yra didesnis už ES vidurkį. Todėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika turi likti vienu iš valstybės prioritetų. Nevykdant žmonių pajamų didinimo politikos, skurdo rizikos lygis siektų net 30,9 proc. Socialinės politikos priemonės iš skurdo „ištraukia“ šimtus tūkstančių žmonių“, – sako prezidento patarėja.
Ji pastebi, kad vaikų skurdo rodikliai (2021 metais – 17,2 proc.) yra žemiausi 2005-ųjų, o tam didelės įtakos turėjo parama šeimoms, užpernai padidinta ketvirtadaliu.
„Visiems Lietuvos vaikams buvo skirta 120 eurų išmoka, o vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, – 200 eurų išmoka. Kartu rodiklis vis dar mums indikuoja, kad erdvės vaikų gerovei didinti dar labai daug“, – teigia I. Segalovičienė.
Prezidento patarėjos teigimu, per lėtai mažėja pensininkų skurdo rizikos lygis, kuris pernai siekė 35,9 proc. ir buvo vos 0,7 proc. mažesnis nei metais anksčiau, tarp šių Lietuvos gyventojų skurdo lygis išlieka didžiausias, todėl artimiausiu metu b9tina spręsti šalpos išmokų problemą.
„2020-ųjų išvakarėse prezidento inicijuotas papildomo pensijų indeksavimo kasmet modelis, sudarė sąlygas kasmet papildomai didinti pensijas kol pensijų dydis bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, buvo labai savalaikis sprendimas. Ateityje teigiamai turėtų suveikti ir vienišo asmens išmoka. Tačiau artimiausiu metu dar būtina spręsti šalpos išmokų neadekvatumo problemą“, – sako I. Segalovičienė.
Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,5 proc., mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerino ir šalies vadovo inicijuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Vertinant bendrai, socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui didėja, o atėmus paramą iš vaikų jų skurdo rizikos lygis padidėtų daugiau nei dvigubai, teigiama komentare.
I. Segalovičienės teigimu, ateityje tikimasi efektyvios, skurdą ir socialinę atskirtį mažinančios socialinės politikos tąsos.
„Tikėkimės, kad ši tendencija tęsis. Kryptingos socialinės investicijos ir kantriai įgyvendinamos gerovės valstybės priemonės duoda naudą tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų visuomenės socialinei sanglaudai, tiek visai valstybei“, – sako I. Segalovičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet iš taršių automobilių savininkų planuojama surinkti apie 30 mln. eurų1
Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo „Regitros“ duomenys. Tuo metu automobilių taršos mokesčio surinkta panašiai kaip ir pernai. ...
-
Lietuvai – pažadas iš Taivano: rinka plačiau gali atsiverti jau šį rudenį5
Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuvišk...
-
Seime – siūlymas supaprastinti garažų savininkų susirinkimų tvarką
Seimas spręs, ar supaprastinti garažų bendrijų savininkų susirinkimų tvarką. ...
-
Ž. Mauricas: ateinanti žiema yra paskutinė, kai Rusija dujomis dar galės šantažuoti Europą
Kremlius, bandydamas sukelti Europos šalių gyventojų nepasitenkinimą dėl kainų augimo, paprasčiausiai praranda savo gamtinių dujų rinkas, aiškina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. ...
-
Benzino kaina Lietuvoje: vis dar lenkiame vokiečius7
Praėjusią savaitę, birželio 13–20 dienomis, Lietuvoje vidutinė benzino kaina (2,07 Eur/l), kaip ir anksčiau, išliko mažiausia Baltijos šalyse, dyzelinas pigiausias buvo Estijoje (1,95 Eur/l). ...
-
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5 tūkst. eurų, bus išimčių18
Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos atsiskaityti bus galima tik negrynaisiais. ...
-
Sveikatos bėdos lietuviams – antrame plane: labiau rūpi kuro kainos16
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics&ld...
-
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas4
Šį šeštadienį, birželio 25 dieną, numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks, praneša „Litgrid“. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirta...
-
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams7
Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino planą iki žiemos užpildyti dujų saugyklas
Reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo už teisės aktą, kuriuo siekiama iki žiemos sparčiau užpildyti Europos dujų saugyklas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą. ...