Prezidento patarėjas: toliau sieksime susitarti su Latvija ir Estija dėl greitesnio sinchronizavimo

Pasak jo, šis klausimas ateityje, energetikos ministrui Dainiui Kreiviui parengus detalų planą, dar bus svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Kaip žinia, Lietuva sėkmingai įvykdė izoliuoto darbo bandymą, tai mūsų ir kryptį, ir ryžtą tik dar kartą sustiprina. Esame teisingame kelyje, esame technologiškai pasiruošę ir toliau dirbsime su savo partneriais regione – Latvija ir Estija, kad tie sprendimai dėl spartesnės sinchronizacijos su kontinentine Europa būtų įgyvendinti, ir tai bus artimiausio laikotarpio (...) darbas Valstybės gynimo taryboje“, – pirmadienį žurnalistams po VGT posėdžio teigė K. Budrys.

„Energetikos ministras grįš su tikslesniu ir greitesniu sprendimų tvarkaraščiu ir planu, kaip mes visa tai padarysime“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Pasak jo, VGT posėdyje aptariant sinchronizavimo klausimą, be D. Kreivio, dalyvavo ir „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jie žurnalistams komentarų nepateikė. 

Pasak posėdyje dalyvavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kaščiūno, visos valdžios institucijos siekia, jog Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų kartu.

„Mūsų visų valdžios grandžių interesas – kuo greitesnė sinchronizacija visų trijų Baltijos šalių kartu. Tai esminis ir strateginis tikslas, kurio mes siekiame visais kanalais“, – žurnalistams sakė L. Kaščiūnas.

Sinchronizaciją su Vakarų Europa Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau dėl greitesnio proceso dvejoja Latvija ir Estija – dėl to jos žada spręsti po to, kai gegužės pabaigoje bus pristatyti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatai.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.

D. Kreivys anksčiau vylėsi, jog balandžio 22 dieną atliktas šalies izoliuoto darbo bandymas, kurio metu šalies tinklas 10 valandų buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos, taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai.

Lietuvos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija.