Pasak Profsąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, dabartinėje strategijoje nėra konkrečių įsipareigojimų – jie bus nustatyti kolektyvinėje sutartyje, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos. 

„Kolektyvinė sutartis bus kaip lakmuso popierėlis strategijai, kuri aiškiai parodys, ar Vyriausybė laikysis savo pažadų, ar tie skambiai įvardinti 400 milijonų bus skirti mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimams pakelti“, – BNS sakė I. Ruginienė.  

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad strategija yra nustatyta per ilgam laikotarpiui. Anot jos, strategija turėtų būti orientuota į 2020 metus. 

„Akivaizdu, kadencijai baigiantis, kai dokumentas, sunku pasakyti, ar turi prasmę, sudėtinga ir iš Vyriausybės pusės prisiimti įsipareigojimus, nes pati strategija turi būti rengiama kadencijos pradžioje“, – sakė I. Ruginienė.

„Dabar kalbėti apie tai, kas bus kitą Seimo kadenciją, dar kitą... Daug abejonių kelia šitos nuostatos“, – pridūrė ji. 

Strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.