Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį pareiškus, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymas savivaldybėms turi būti aiškiai reglamentuotas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas tvirtina, kad teisingas mokesčio paskirstymas neišspręs visų savivaldos finansavimo problemų. Tačiau Ričardas Malinauskas mano, kad KT sprendimas pagaliau išspręs vieną seną problemą - neaiškų GPM paskirstymą.

Finansavimas – nepakankamas

„Valstybė disponuoja ne tik gyventojų pajamų mokesčiu, bet ir kitais mokesčiais. Šiandien visų savivaldybių finansavimas yra nepakankamas, kad užtikrintų visas joms skirtas funkcijas. Jeigu pažiūrėtume į 2008-2009 metus, tai valstybės biudžeto dalis yra grįžusi į prieškrizinį laikotarpį, bet visos Lietuvos savivaldybės gyvena krizės laikotarpio finansavimo lygmenyje“, - BNS sakė LSA prezidentas ir Druskininkų meras.

Anot jo, valstybė turėtų visų savivaldybių finansavimą atstatyti į prieškrizinį lygį - tik tuomet jos galėtų susitvarkyti su pavestomis funkcijomis.

„Valstybė turi žiūrėti, kad būtų atstatytas finansavimas pagal suteiktas funkcijas. Yra kiti mokesčiai, pavyzdžiui, pelno mokestis ar pridėtinės vertės mokestis, akcizai. Jei savivaldybei yra pavedama funkcija ir tai funkcijai užtikrinti yra tam tikri kaštai, tai negali būti, kaip labai dažnai būdavo iki šiol, kai funkcijos duodamos, o finansavimas - ne“, - kalbėjo R.Malinauskas

Vis dėlto, jo teigimu, KT sprendimas pagaliau išspręs seną problemą - neaiškų GPM paskirstymą.

„Aš manau, kad mes turime kalbėti ne tik apie Vilnių, bet apie visą Lietuvos savivaldą ir savivaldybes. Asociacija ne kartą šį klausimą svarstė ir išsakė savo nuomonę, kad turi būti aiškūs kriterijai - visiems žinomi bei suprantimi visų savivaldybių atžvilgiu. Šioje vietoje interpretacijos arba metai iš metų keitimo dėl neaiškių priežasčių neturėtų būti“, - kalbėjo R.Malinauskas

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš karto po to teigė, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.

Pagal įstatymą Vilniui dabar tenka 48 proc., Kaunui - 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., kitoms savivaldybėms - 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.

Pasiuntė žinią Vyriausybei

Konstitucinio Teismo (KT) ketvirtadienį paskelbtas sprendimas dėl savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies siunčia aiškią žinią Vyriausybei, kad reikia kuo skubiau keisti įstatymą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovė.

„(KT sprendimą - BNS) vertiname labai teigiamai, mus džiugina, kad Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką, kuri leistų užtikrinti visavertį savivaldybių funkcionavimą ir tam būtiną finansavimą. (...) Tai jau yra labai aiški, konkreti žinia Finansų ministerijai, kad reikia kuo skubiau peržiūrėti įstatymą, keisti metodiką ir jau 2016 metų biudžetas turėtų būti taip suformuotas, kad nenukentėtų vienos ar kitos savivaldybės“, - BNS sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Jos nuomone, svarbu tai, kad Konstitucinis Teismas nedaro chaoso - nutarimas įsigalios tik kitų metų sausio 2 dieną.

R.Žakaitienės teigimu, gerai ir tai, jog KT pasisakė ne tik dėl savivaldybių donorių, kurioms sumažinta GPM dalis (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos), tačiau dėl to, kaip turėtų būti skirstomas finansavimas visoms savivaldybėms.

LSA vadovė negalėjo pasakyti, kaip galėtų keistis GPM paskirstymas savivaldybėms ateityje, tačiau Vilniaus dalis galėtų padidėti.

„Sunku pasakyti, kai nėra nustatyti kriterijai, nėra aiškumo, ir vienoms savivaldybėms sunkiau, kitoms geriau, ministerija kaip nori, taip ir suskirsto“, - kalbėjo R.Žakaitienė.

Paklausta, kaip vertina Seimo nario Kęstučio Glavecko siūlymą mažinti savivaldybių skaičių, LSA vadovė sakė, kad tai nepadėtų išspręsti visų problemų.

„Sudėtinga vertinti politikų pasvarstymus. Jei net ir sumažėtų savivaldybių skaičius, įgyvendinamos funkcijos, kurios yra įstatymu pavestos, jos niekur nedingtų, aš labai abejoju, ar dėl to reikėtų mažiau finansavimo. Klausimas eina apie tai, kad reikia normaliai finansuoti ir pagaliau leisti išbristi iš tų baisių įsiskolinimų. Jei bus normalus finansavimas, bus mažiau skolų, bus lengviau įgyvendinti europinius projektus ir tokiu būdu visas augimas bus kitoks“, - komentavo LSA vadovė.