Plačiau apie tai papasakojo Nekilnojamo turto ekspertas Marius Čiulada.

– Ką pastebite nekilnojamojo turto rinkoje? Ką rusai, baltarusiai perka?

– Rusijos piliečių aktyvumas nei paaugo, nei sumažėjo. Ką pirko, tą ir perka. Daugiausia perka butus, su žeme jiems sunkiau, jie negali įsigyti žemės. O baltarusių pirkimai suaktyvėjo. Tai susiję, kad nuo agresijos Ukrainoje pradžios, į Vilnių kelios didelės įmonės atsivežė darbuotojų su šeimomis. Tame fone, matome, kad jie metus pagyvenę, nebenori nuomotis, kai kurie galbūt sieja savo ateitį su Lietuva, kreipiasi į bankus, gauna kreditus ir perka. Baltarusiai taip pat daugiausiai perka butus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios klasės butus renkasi jie? Ar tai brangesni, vidutiniai, pigesni butai?

– Dauguma ieško senos statybos, blokinių butų iki 100 tūkst. eurų vertės. Nieko ypatingo, jų reikalavimai tokie pat kaip ir vietinių pirkėjų.

– Kas dažniau perka – patys žmonės ar įmonės?

– Fiziniai asmenys. Šeimos ar poros, kurios turi darbus, pajamas, nori ateities Lietuvoje. Galbūt jie parduoda kažkokius būstus Minske, persiveža pinigus per sieną ir tada jau Lietuvoje pavedimu perka butus.

– Kokios grynųjų sumos yra, kiek jie atsiveža pinigų?

– Nespėliosiu, bet turbūt yra dešimtys tūkstančių eurų.

– Nuo gegužės įsigaliojo įstatymas, kad rusams sunkiau įsigyti būstą. Ar tai matosi skaičiuose?

Galbūt jie parduoda kažkokius būstus Minske, persiveža pinigus per sieną ir tada jau Lietuvoje pavedimu perka butus.

– Kažkokio didelio pokyčio jų veiksmuose kol kas nematome.

– Jeigu šiemet per pirmąjį pusmetį 300 nekilnojamojo turto objektų parduota, tai lyginant su pernai metais nėra kažkokių didelių pokyčių?

– Šis skaičius per visą Lietuvą ir jis tikrai nėra didelis. Praeitų metų skaičiai labai panašūs.

– O kaip tas įstatymas veikia?

– Mūsų tikslas iš esmės yra parduoti. Ieškome kažkokių sprendimų. Gal jie gali registruotis įmonės vardu. Jie dažniausiai turi kažkokius konsultantus, giminaičius, kurie padeda, randa sprendimų.