Už tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas antradienį balsavo 96 parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė septyni.

„Šie pokyčiai aktualūs ne tik įkrovimo prieigų operatoriams, bet ir galutiniams vartotojams – elektromobilių vairuotojams. Sakyčiau, kad elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau. Tam, kad žengtume kartu su Europa, iškilo poreikis suderinti nacionalinius teisės aktus“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Į įstatymą įtraukiami ir vilkikai bei jų įkrovimo infrastruktūra bei vandenilio pildymo stotelių plėtra. Taip pat atnaujinti viešų įkrovimo prieigų ir jų duomenų rinkimo, skelbimo, atsiskaitymo už paslaugas reikalavimai.

Iki 2025 metų pabaigos lengvieji elektromobiliai (M1 kategorija) turės sudaryti bent 10 proc., o komerciniai (N1) – bent 20 proc. (vietoj anksčiau siektinų 30 proc.) metinių pirkimų. Iki 2030-ųjų tokių elektromobilių turėtų atsirasti atitinkamai 40 proc. (vietoj 50 proc.) ir 80 proc. (vietoj 100 proc.).

Iki 2030 metų pabaigos šalyje numatoma įrengti ne mažiau kaip 60 tūkst. įkrovimo stotelių, iš kurių 6 tūkst. būtų viešos (...)

Iki 2030 metų pabaigos šalyje numatoma įrengti ne mažiau kaip 60 tūkst. įkrovimo stotelių, iš kurių 6 tūkst. būtų viešos, o jų galios poreikis gali siekti virš 250 tūkst. kW. Visose degalinėse turi būti įrengta bent viena vieša 50 kW ar daugiau galios įkrovimo prieiga – jos pirmiausia turi būti įrengiamos didžiuosiuose miestuose.

Finansinė parama elektromobiliams ir įkrovimo prieigoms bus teikiama, kol M1 ir N1 elektromobiliai sudarys bent 10 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. 

„Regitros“ duomenimis, sausio 1-ąją Lietuvoje registruota 28,8 tūkst. M1 ir N1 kategorijų elektromobilių, taip pat 88 tūkst. hibridinių transporto priemonių. Šalyje veikia 2,5 tūkst. viešų įkrovimo prieigų.

Susisiekimo ministerijos teigimu, šiuo metu jų galia siekia beveik 120 tūkst. kW – 4,5 karto daugiau nei nustatyti minimalūs privalomi Europos Sąjungos reikalavimai.