2023 metų biudžetas: daugiau lėšų kompensacijoms, didesnės pensijos ir dalis algų

Seimas po kelias valandas trukusių  svarstymų antradienį priėmė 2023 metų valstybės biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš 43 buvo, o šeši susilaikė.

Opozicinių frakcijų parlamentarai balsavime nedalyvavo arba balsavo prieš bei susilaikė. Už balsavo visi konservatoriai (50) ir liberalai (12) bei 9 Laisvės frakcijos nariai, o du nedalyvavo balsavime. 

Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo padėkojo balsavusiems už biudžetą ir „kad opozicija netraukė kortelių“. 

Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktintasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos. 

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtino, kad atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir išaugusias kainas šis biudžetas padės žmonėms suvaldyti išlaidas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu,„ir saulė turi dėmių, ir šis biudžetas turi trūkumų“, tačiau, pasak jo, jis atliepia visuomenės poreikius. Parlamentaro teigimu, valstybės skola yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad vertinant makroekonominiu požiūriu biudžetas yra geras. 

„Valstybės požiūriu tai geras ir tinkamas biudžetas“, – teigė jis prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto. 

Pasak jo, biudžeto deficitas taip pat neperžengia psichologiškai svarbios 5 proc. ribos, o savivaldybių pajamos peržengia 5 mlrd. eurų ribą. E. Gentvilas džiaugėsi, kad biudžete nenumatyta naujų mokesčių, kiti nedidinami. 

Laisvės frakcijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad biudžeto priemonėmis švelninamas energijos kainų šuolis ir gyventojams, ir verslui: „Žalioji ekonomika yra šio biudžeto absoliutus prioritetas“. 

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Mitalas biudžetą pavadino „adekvačiu“. 

„Kiekvieno biudžeto priėmimas turi atitikti kažkokius trilerio bruožus, bet ne tiek daug jų čia ir tėra, nes nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymo viešumoje akimirkų ir valdantieji, ir opozicija iš esmės sutiko, kad jis yra adekvatus. Kiek mes galime padaryti šiais laikais, kai kitų metų ekonomikos padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek ir padarome ir padarome nemažai“, – teigė jis. 

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams. 

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų, o deficitas auga taip pat 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Salė – pustuštė

Pirmiausia apsvarstyti parlamentarų – opozicijai priklausančių Seimo narių – pasiūlymai įvairioms sritims skirti papildomą finansavimą. Daugumai jų Vyriausybė pirmadienį nepritarė.

Pasiūlymus svarstė apie pusšimtis Seimo narių iš 141. Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta ir iš biudžeto skirti asignavimai, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.

Kadangi tiek Seimo narių nesusirinko, nė vienam parlamentaro siūlymui nepritarta, tačiau dėl visų jų vyko diskusijos, kurios truko apie pustrečios valandos.

Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki keliolikos milijonų eurų prašė bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai, geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, jaunos šeimos įsigyjančioms būstus, Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, aplinkosaugininkų ir ugniagesių darbo užmokesčiui

Dar 170 mln. eurų prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16 proc. ir 157 mln. eurų – kelių priežiūrai.

Seimas antradienį jau apsisprendė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Seimo sprendimu neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Dėl priimto lengvatinio tarifo biudžeto pajamos mažinamos iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liekas tokios, kokios anksčiau buvo suplanuotos – 18,629 mlrd. eurų, o deficito augimas planuojamas iki beveik 3,088 mlrd. eurų.

Be to, Seimas antradienį nubalsavo, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų.

Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.

Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitąmet iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos didės iki 542-575 eurų priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.

Premjerė: sumažėjus biudžeto pajamoms bus mažinamos išlaidos

Dėl Seimo antradienį priimtų su Vyriausybe nesuderintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų 2023 metų biudžeto pajamoms mažėjant 60 mln. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl to teks mažinti biudžeto išlaidas.

„Biudžetas patvirtintas, dabar pakoreguotos pajamos biudžeto, manau, bus pakoreguotos ir išlaidos, kai Vyriausybė skirstys pagal programas atitinkama suma“, – žurnalistams Seime po biudžeto priėmimo sakė premjerė.

„Kadangi Seimas paliko nepakeistą deficitą, tai reiškia, kad jei Seimas atsisakė keliasdešimties milijonų pajamų, mums reikės peržiūrėti išlaidų grupę, suplanuotas išlaidas ir tada tiesiog atitinkama suma sumažinti planuojamas išlaidas kitų metų“, – pridūrė ji.

Premjerė dėl PVM lengvatos: su partneriais bus ką aptarti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nedramatizuojanti Seimo sprendimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti ilgiau nei siūlė Vyriausybė, nors dėl to kitų metų biudžeto pajamos mažės beveik 60 mln. eurų.

Pasak premjerės, dėl to teks mažinti biudžeto išlaidas, bet tai nereiškia, kad biudžetas nebeturi vidinės logikos, o su siūlymą teikusiais ir parėmusiais koalicijos partneriais  „bus ką aptarti pasibaigus sesijai“.

„Bus ką pasibaigus sesijai koalicijai aptarti, kaip ir visada, nes dar dveji metai dirbti, reikia kai kurias aktualijas ir kai kurias pamokas (aptarti). Aš retai ką dramatizuoju ir čia nelabai dramatizuoju“, – antradienį po biudžeto priėmimo žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Seimas antradienį priėmė 2023 metų valstybės biudžetą, o prieš tai Laisvės partijos siūlymu lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsė iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė.

„Nematau, kad Vyriausybė neturėtų paramos Seime ir tikrai PVM mokesčio lengvatos pratęsimas pusmečiui nėra tas klausimas, kuris man indikuotų, kad nėra paramos Seime“, – klausiama, ar toks balsavimas nerodo, kad Vyriausybė neturi paramos Seime, atsakė I. Šimonytė.

Ji taip pat teigė, kad siūlymą parėmusi opozicija „balsavo grynai oportunistiškai“, nes patys būdami Vyriausybėje analogiškam siūlymui nepritarė.

„Tai tik rodo, kiek žmonės tiki savo argumentų galia, o kiek tik nori papipirinti valdančiosios daugumos gyvenimą, bet tai tikrai nėra tas dalykas, dėl kurio sakyčiau, kad biudžetas visas sužlugo, nebeturi vidinės logikos, atsitiko kažkokie dalykai, kurie neatitaisomi“, – kalbėjo premjerė.

Anksčiau premjerė yra sakiusi, kad balsavimas dėl biudžeto priėmimo Seime parodys, ar Vyriausybė turi parlamento paramą, tačiau tai nebus balsavimas dėl pasitikėjimo.

Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui – jas galima rasti čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PSD 72€

PSD 72€ portretas
Svarbeuse kaip sako minimali alga padidėjo kurios niekas negauna, svarbiausia dulkiui kad PSD vėl velniai padidino jau iki 72€, galės naujos privačios klinikos pūstis toliau ir po antrą bentley nusipirkt, nors ir taip jau kas antram name miesto centre po daktarėli baltu chalatu už 15 min konsultacija po 50€, nes kitur eilės po 2 mėnesius, kaip sakant išlaikom gyvulių ūkio tendencijas ir puntantį privatų medicinos verslą valstybės pinigais, nutrauktų psd iš kart liktų koks 30 proc

Julius

Julius portretas
Balsavo apie pusšimtis... kiti Seimo buduliai ėdė valgykloje, jie algą ima, o ne uždirba, ir visai nesvarbu sėdi jie salėje ar ne.

berods

berods portretas
Kreivys su savo viceministrais, prigimdęs igničio spekuliantų, iš karto prisipirko igničio akcijų,pats balsavo sau už dividendų skirstymą, elektros kainas užbrangino iki lubų, o algas kam ne kam grašius kelia, vnž
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių