- Sniegė Balčiūnaitė, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimui, nors pats Seimas užpernai buvo juos sugriežtinęs.
Komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti savo įmonėms, sąrašą. Iki šiol siūlyta, kad tai būtų įrašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.
Siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.
Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.
Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.
Komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad privačios įmonės suinteresuotos siekti pelno.
„Kai suabsoliutinamas komercinis interesas, nukenčia vartotojas“, – teigė jis.
Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti.
Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė tokių sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Seime ketvirtadienį buvo imtasi priemonių, kad būtų paskubintas pataisų svarstymas – Seimas priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta jų svarstymo procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.
Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.
VPT vadovė: augantis sandorių skaičius – bloga tendencija
Pernai Lietuvoje smarkiai padaugėjus savivaldybių vidaus sandorių, laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tokia tendencija nėra gera.
„Žinoma, kad tai yra blogas reiškinys. Bet kokiu atveju tai yra išimtis, ir ji ir turėtų būti išimtis tada, kai be konkurencingos procedūros, neatsižvelgiant nei į galimą verslo pasiūlymą, yra pavedama savivaldybės įmonei teikti tam tikras paslaugas“, – BNS sakė J. Petkuvienė.
VPT penktadienį paskelbtoje 2011-2018 metų savivaldybių sudarytų vidaus sandorių apžvalgoje rašoma, kad bendra jų vertė pernai viršijo 446 mln. eurų ir sudarė pusę (51 proc.) 2011-2018 metų vidaus sandorių vertės.
Daugiausiai vidaus sandorių pagal sutarčių vertę pernai sudarė Kauno (250 mln. eurų), Vilniaus (127 mln. eurų) ir Palangos (24 mln. eurų) savivaldybės.
Vidutinė sandorių vertė 2018 metais šoktelėjo iki 11 mln. eurų, kai nuo 2011 iki 2017 metų ji siekė 900 tūkst. eurų.
J. Petkuvienė sako, kad bendrą vidurkį pernai pakėlė keli didelės vertės vidaus sandoriai, iš kurių didžiausi – 127 mln. eurų vertės Vilniaus savivaldybės sutartys su bendrove „Grinda“.
„Vidurkį kelia ir šis sandoris, bet turbūt ir Kauno miesto savivaldybės sandoriai yra nemaži“, – sakė laikinoji VPT vadovė.
Daugiausiai pagal vertę tokių sutarčių pernai pasirašyta dėl keleivių vežimo (34 proc.), kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (29 proc.), o pagal skaičių – dėl kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (23 proc.), komunalinių paslaugų (15 proc.).
Pasak VPT, šiems sandoriams trūko skaidrumo – savivaldybės į metinius pirkimų planus įtraukė tik kas antrą vidaus sandorį (49 proc.).
J. Petkuvienė paaiškino, kad šių sandorių neįtraukimas į pirkimų planus neleidžia visuomenei sužinoti apie numatomus vidaus sandorius.
„Tais atvejais, kai vidaus sandoris nėra įtrauktas į pirkimo planus, akivaizdu, kad visuomenė neturi galimybės sužinoti, kad tokį vidaus sandorį numatoma sudaryti“, – teigė ji.
Pasak VPT, viešoje pirkimų sistemoje pernai paskelbta apie 88 proc. vidaus sandoriais sudarytų sutarčių.
„Metinių planų, sutarčių viešinimas yra skaidrumą užtikrinamos priemonės ir jeigu šios nuostatos nėra įgyvendinamos, akivaizdu, kad skaidrumo trūksta“, – pridūrė J. Petkuvienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus23
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...