Už balsavo 79 parlamentarai, prieš - 1, o 14 susilaikė.

Išvadose teigiama, kad dvejopos sudėties maisto produktų problema egzistuoja visoje Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvos prekybininkai negali daryti įtakos gamintojams, kad šie keistų produkcijos sudėtį.

Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad problema kyla visoje bendrijoje, „Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami“.

Komisija taip pat tikina, kad nors maisto produktų sudėtis skiriasi, ji nėra kenksminga sveikatai.

„Tikrai nenustatėme, kad maisto kokybė neatitiktų maisto kokybės reikalavimų. Taip, nustatėme, kad rinkdamiesi prekes galėtų pasižiūrėti labiau į kokybę, pateikti, ką pagal skonį būtų galima rasti Vakarų šalyse, bet nerasta piktybiškų atvejų, kai pateikiama kenksminga produkcija“, - sakė komisijos narys Kazys Starkevičius.

G. Burokienė teigė, kad griežtesnių priemonių prieš gamintojus bus imamasi po to, kai Europos Komisija baigs tyrimą dėl dvejopos sudėties maisto produkcijos.

„Jau po 2018 metų gruodžio mėnesio bus nustatyta, kokie produktai yra kitokie šalyse, nes tai yra ne vien Lietuvos problema. (...) Kaip matome, jau dabar ES vyksta didelės diskusijos ir Lietuvos atstovai aktyviai įsitraukia, ir tikimės, kad bus žiūrima griežčiau ir principingiau“, - tikino G. Burokienė.

Pasak jos, kai kuriais atvejais galima įžvelgti nesąžiningos komercinės veiklos požymių, ypač tais atvejais, kai vartotojai pagrįstai tikisi, kad produkcija bus tokios pačios sudėties kaip ir užsienyje parduodami produktai. Todėl komisija pasiūlė, kad kitokios sudėties produktai būtų žymimi specialiais lipdukais.

Anot G. Burokienės, toks žymėjimas neturėtų paveikti kainų.

„Nemanau, kad padidėtų kainos, užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipdukus“, - Seimo posėdyje teigė G. Burokienė.

Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei kitų metų biudžete numatyti lėšų atlikti maisto ir kitos produkcijos dvejopų kokybės tyrimų.

ELTA primena, kad pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad žinomų gamintojų maisto prekės, pirktos Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtingos. Skiriasi Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiektų tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų produktų ne tik sudėtis, bet ir skonis, spalva ar konsistencija.

Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių galimai diskriminuojami Lietuvos vartotojai, ir ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės, Seimas praėjusių metų spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų.

Sausio pradžioje Seime įvyko komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis. Tuomet jis pabrėžė, kad maisto kokybės problematika matoma visoje ES ir nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad kokybiniai skirtumai - tik Rytų ir Vidurio Europos diskriminacijos apraiška, mat apie dvejopą kokybę kalba ir tokios šalys kaip Vokietija, Belgija, Liuksemburgas.

Vis dėlto V. P. Andriukaitis teigė, kad nors maisto produktas gali būti saugus vartoti, bet skirtinga jo kokybė gali skirtingai veikti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.

Planuojama, kad Europos Komisijos tarpinis raportas dėl dvejopos kokybės maisto produktų bus paskelbtas šių metų gale.