Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėdama Seime jį pavadino „išpildytų, ištesėtų pažadų biudžetu“, kurio prioritetai – žmonių pajamų didinimas, gynybos ir saugumo stiprinimas bei investicijos. 

Ji pakartojo, kad didžiausią biudžeto dalį užima įsipareigojimai dėl įvairių išmokų, tarp jų socialinių išmokų, pensijų indeksavimas, taip pat politiniai susitarimai dėl pedagogų algų didinimo, didesnio gynybos finansavimo.

„Matome, kad grįžtame prie normalių laikų. Jeigu prieš tai būdavo itin ženklūs pokyčiai, susiję su infliaciniais procesais ir tokiu atveju nominalus BVP augdavo daug ženkliau, (...) tai nuo 2024-ųjų ir vėliau matome, kad ekonomika grįžta į normalius laikus, kai nominalus BVP auga apie 5 proc. ir tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos analogiškai yra panašiame lygyje“, – sakė G. Skaistė.

„Todėl ir lūkesčius, matyt, reikėtų inkaruoti prie dabartinio nominalaus bendrojo vidaus produkto augimo“, – pridūrė ji.

Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

G. Skaistė teigė, kad kitąmet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos turėtų augti 18 proc., arba 83 mln. eurų.

Opozicijos kritika dėl lėšų keliams, pareigūnų algoms

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad kadenciją baigianti Vyriausybė „prisižaidė“ planuojant pajamas ir išlaidas bei Lietuvos ateitį perduoda „skolinimuisi vardan trumpalaikių politinių sprendimų“.

„Didinot išlaidas priimdami įvairius įstatymus, didinot finansinius įsipareigojimus, neturėdami tvarių, ilgalaikių pajamų. Nekreipėte dėmesio į Valstybės kontrolės ir kai kurių kitų finansinių institucijų pastabas“, – teigė A. Butkevičius.

Jo teigimu, 5 mlrd. eurų viršijantis biudžeto deficitas yra didžiausias nuo 2020 metų.

Dalis Seimo narių kritikavo biudžetą dėl kitąmet jame numatyto 11 proc. mažesnio bendro finansavimo keliams, nedidinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).

„11 proc. mažesnis bendrasis finansavimas Lietuvos keliams iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą. To tikrai buvo sunku tikėtis. (...) Ar jūsų tikslas yra, kad mūsų valstybės keliais ir tiltais negalėtų pravažiuoti ne tik priešo tankai, bet ir Lietuvos gyventojai?“ – kalbėjo mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Aidas Gedvilas.

G. Skaistė pabrėžė, kad atmetus finansavimą Vilniaus-Utenos keliui, lėšos Kelių priežiūros plėtros programai (KPPP) nesikeičia ir lieka 543 mln. eurų.

Kiti Seimo nariai biudžeto projektą kritikavo dėl, anot jų, per mažo finansavimo policijai, Valstybės saugumo departamentui (VSD), pareigūnų, kultūros ir švietimo darbuotojų atlyginimams, žemės ūkiui.

„Ar tai buvo dėl to, kad šiai Vyriausybei žemės ūkis buvo ne raketų mokslas, o viena ministerija vykdė kosmoso programą? Ar čia tos programos nesėkmė taip privedė? (...) Ar jūs manot, kad ten (žemės ūkyje – BNS) viskas gerai ir nieko daryti daugiau nereikia?“ – ironizavo demokratų frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika.

Ar tai buvo dėl to, kad šiai Vyriausybei žemės ūkis buvo ne raketų mokslas, o viena ministerija vykdė kosmoso programą?

„Jeigu aš sudėčiau visų institucijų poreikius į vieną vietą, ten gautųsi skaičiai, kelis kartus didesni nei yra valstybės biudžeto galimybės. Įvertinus galimybes, yra skiriama esminiams poreikiams“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Valdančiųjų atstovai ministrei klausimų dėl biudžeto nepateikė, vienintelis konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi dėl Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijos finansavimo. 

„Paradoksaliai Vyriausybė yra kaltinama dalinanti neuždirbtus pinigus ir siūloma dalinti dar daugiau neuždirbtų pinigų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodamas opozicijos kritiką.

„Mane visą laiką žavi šitas opozicijos kalbėjimas, kai jie, viena vertus, kaltina Vyriausybę, kad ji išleidžia daugiau negu surenka pajamų, kas yra faktas, nes mes turime deficitinį biudžetą. Kita vertus, kaip sprendimą visada siūlo tik kokius nors mokesčius mažinti arba kokias nors išlaidas padidinti. Turbūt suprantate, kad taip nepasidaro“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, daugybė biudžeto projekte numatytų išlaidų augimo straipsnių nulemti įsipareigojimų, įtvirtintų įstatymais arba nacionaliniais susitarimais.

Pirmasis projekto svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 dieną, o antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.