Atradusi lietuvių gyslelę maistą gaminti patiems, nedidelė ir jauna komanda „Čiop Čiop“ jau planuoja plėsti verslą ir puoselėja naujas idėjas.

Žmones moko principų

„Tai yra mano aistra – mano akys žiba gaminant maistą“, – atsakė bendrovės „Čiop Čiop“ direktorė Dovilė Rinkūnaitė paklausta, kodėl savo verslą nusprendė sieti su kulinarija. Įmonę ji įkūrė praėjusiais metais ir per šį neilgą laikotarpį kartu su negausia, kol kas vos trijų žmonių, komanda išgrynino verslo idėją.

D.Rinkūnaitė pasakojo, kad tuometė įmonės veikla buvo kitokia nei šiandien. Iš pradžių pašnekovė buvo nusprendusi pasiūlyti net pasaulyje menkai žinomą naujovę į klientų namus pristatyti konkretiems receptams reikiamų maisto produktų.

Nors naujovė sulaukė žmonių susidomėjimo, veiklą suburta komanda netrukus nusprendė pakoreguoti: „Galbūt žmonės ne taip mėgsta maistą gaminti namie. Todėl vėliau pasukome kita linkme: pakvietėme žmones ateiti pas mus, kad pamokytume juos gaminti ir parodytume, jog maisto ruoša nėra toks sudėtingas dalykas.“

Taip prieš pusmetį stilingai įrengtame lofte, kur jaukią nuotaiką kuria šviesios spalvos ir žolės imitacija po kojomis, komanda su virtuvės šefais pradėjo kviesti gyventojus į svečius. Čia organizuojami įvairūs renginiai ir maisto ruošimo kursai.

D.Rinkūnaitė pabrėžė, kad paprastai žmonės gamindami remiasi konkrečiais receptais. Tačiau komanda akcentuoja ką kita. „Žmonės ateina pas mus, išmoksta pagrindinius principus ir vėliau pasikliauja savo fantazija, geba improvizuoti“, – sakė bendrovės „Čiop Čiop“ renginių organizatorius Donatas Lauciūnas.

Pataikė „ant bangos“

D.Lauciūnas patikino, kad tuo metu, kai komanda pradėjo savo verslą, šalyje jau formavosi kultūra patiems gaminti kokybišką maistą. Anksčiau šios kultūros stigo – žmonės mieliau eidavo pavalgyti į kavines.

Gali būti, kad idėja skatinti šią kultūrą ir patraukė konkurso „Verslauk“ organizatorių dėmesį. D.Rinkūnaitė pasakojo, kad laimėjusi konkursą ir gavusi pirmuosius pinigus verslo pradžiai ji pajuto papildomą paskatą žengti toliau. O apie tuo metu patirtus sunkumus ji bemaž neužsimena, nes neužtruko net investuotojų paieška – šie patys ją susirado.

„Investuotojai pastebi geras idėjas. Visi visus mato – juk nesame labai didelė šalis“, – sakė D.Lauciūnas ir pabrėžė, kad investuotojų susidomėjimą idėjomis lemia išsiskyrimas iš minios ir aktyvus dalyvavimas konkursuose.

Paklausta, ar nesusidūrė su jaunatvišku maištu, turėdama įmone dalytis su investuotojais, D.Rinkūnaitė atsakė neigiamai. „Mes patys ir priėmėme sprendimą bendradarbiauti su investuotojais. Ir nejaučiame jokio diskomforto, nes jie yra protingi žmonės, pasitiki mumis ir leidžia idėjas vystyti visiškai laisvai. Tai labai svarbus dalykas. Kitu atveju iš karto kiltų daug konfliktų. Aišku, galėtum mąstyti, kad būdamas vienas visą pelną pasiliktum sau ir galėtum skirtingai paskirstyti pinigų srautus. Bet tuomet atsirastų kitų rizikų, nes reikėtų skolintis iš bankų ir bet kuriuo atveju su kuo nors dalytis“, – svarstė ji.

Idėjų stokos nejaučia

Pasakodama apie įmonės veiklą ir ateities planus D.Rinkūnaitė pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė, kad pagrindinė problema – susivaldyti ir susikoncentruoti į svarbiausias idėjas bei šį tą palikti ateičiai. Nes jau šiandien projektų ir renginių įvykdyta apstu.

Pašnekovai pasakojo, kad šią vasarą organizavo dvi dienines stovyklas vaikams. Jose mažieji svečiai buvo mokomi pagrindinių principų, kaip sveiką maistą pagaminti skaniai, o nesveiką – sveikai, taip pat vaikams buvo organizuojamos išvykos į kaimą pas ūkininkus. D.Rinkūnaitė džiaugėsi, kad stovyklos sulaukė sėkmės ir po jų net patys tėvai nusprendė užsiregistruoti į maisto gaminimo kursus.

„Taip pat organizavome pirmuosius demonstracinius dienos pietus, kai žmonės patys galėjo gamintis. Idėja buvo labai sėkminga“, – sakė ji.

O šiuo metu ypač daug koncentruojamasi į ilgalaikius dviejų mėnesių kursus. Tokių kursų, anot D.Rinkūnaitės, šalyje nėra, tačiau jų poreikis – didžiulis: „Paruošime labai stiprią programą su puikiais kviestiniais šefais – vienas jų dirba “Jamie's Italan„ restorane, kitas neseniai baigė kulinarijos mokslus Londone ir turi didžiulį potencialą.“

Apsilanko daug verslininkų

D.Liauciūnas pasakojo, kad renginius užsako ne tik paprasti gyventojai, tačiau ir įmonės. Jos sudaro maždaug pusę turimų klientų. Tarp įmonių netgi populiaru lofte organizuoti susitikimus su klientais ir taip dalykines nuotaikas praskaidrinti malonia, neoficialia veikla.

„Neseniai vyko labai aukšto lygio renginys, kuriame grojo gyva muzika, buvo nusamdyti padavėjai, barmenai, vyko arbatos degustacijos. Iš pradžių baiminomės, kad renginio dalyviai nenorės gaminti, tačiau paruošę užkandį jie panoro patys pasigaminti beveik viską“, – sakė jis.

Pašnekovas patikino, kad lankytojų skaičiumi bendrovė nesiskundžia. Todėl komunikacija iš lūpų į lūpas yra geriausia reklama. Ji net pasiekia net kaimynų latvių ausis: „Taip pat pas mus apsilanko iš užsienio sugrįžtantys lietuviai. Jie grįžta, surengia vakarėlį ir po to vėl išsibarsto po pasaulį.“

Su konkurentais nori draugauti

D.Rinkūnaitė apie plėtrą į užsienį dar negalvoja, tačiau jau tvirtai šneka apie poreikį plėstis į kitus šalies miestus.

„Dabar plečiame ir komandą – ieškau su verslo klientais dirbsiančio žmogaus. Pinigų tam, kaip ir investicijoms į patalpas bei jų atnaujinimą, užtenka. Kadangi dabar “Čiop Čiop„ pagrindinė veikla yra kursai ir renginiai, matome daug galimybių veikti ne tik šiose patalpose. Todėl potencialas piniginiu atžvilgiu tikrai didelis. Tuo labiau kad viską darome turėdami stiprią idėją, sulaukiame daug palaikymo iš aplinkinių, turime susikūrę gerą vardą“, – svarstė ji.

Be to, net ir stiprėjant maisto gaminimo kultūrai didelės konkurencijos pašnekovai sakė nejuntantys. D.Rinkūnaitė patvirtino, kad šiuo metu rinkoje esama kelių ryškių veidų, tačiau varžytis dėl klientų netenka.

„Atvirkščiai – aš net svarstau, kad mes turėtume ką nors nuveikti kartu. Visi turi savitą viziją, visi eina savo keliu. Manau, esame pakankamai skirtingi, kad galėtume draugiškai bendrauti ir nejusti konkurencijos“, – sakė ji.

Darbuotojų nekontroliuoja

Paprašyta įvardyti savo verslo sėkmės formulę D.Rinkūnaitė atsakė bematant: „Aistra tam, ką darai.“ Todėl net ir naujų darbuotojų ieškodama ji sakė pirmiausia dėmesį kreipianti ne į sukauptą patirtį, o į žmogaus užsidegimą.

„Verčiau aš pasirinksiu žmogų, turintį mažiau patirties, bet dirbantį su užsidegimu. Tokiu atveju jis pasieks geresnių rezultatų ir išlaikys įmonės dvasią. Man atrodo, gero verslo esmė yra pirmiausia idėja, o ne pinigai, kad ir kaip abstrakčiai tai skambėtų“, – sakė pašnekovė.

Jos manymu, subūrus atsidavusią komandą nė nereikia kontroliuoti jos laiko ir darbų. Todėl pašnekovė sakė negalinti atsistebėti, kaip kiti darbdaviai skundžiasi negalintys suvaldyti darbuotojų ir svarstantys, kaip kovoti su jų įpročiu ilgai naršyti feisbuką ar dažnai rūkyti.

„Mano mąstymas apie vadovavimą yra absoliučiai kitoks – man atrodo, kad vien galvoti apie tokias “problemas„ yra laiko švaistymas. Jei priimi protingus žmones, manau, jie patys gali susiplanuoti savo laiką. Mūsų įmonė orientuota į rezultatą“, – sakė D.Rinkūnaitė.