Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ apsisprendus parduoti dujų įmonių „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujos“ akcijų, premjeras pareiškė, toks sprendimas naudingas Lietuvai ir neturės įtakos dujų kainai ateityje.

Parduoda „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas

„Kalbant apie „Lietuvos dujų“ akcijas, galima užtikrinti, kad tai neturės įtakos dujų kainai, nes sutartis, kurioje užfiksuota dabartinė kaina, galioja iki 2015 metų pabaigos. Tikimės, kad ir naujojoje sutartyje nuo 2016 metų dujų pirkimo sąlygos nepablogės, tai priklausys nuo tolesnių derybų su „Gazprom“, - BNS sakė A.Butkevičius.

„Abi įmonės yra pelningos ir stabiliai veikiančios įmonės, todėl tai galėtų sudominti investuotojus“, - pridūrė premjeras.

Anot jo, kita įmonė - „Amber Grid“ yra strateginė, todėl valstybei netiesiogiai valdant jos akcijas, tai palengvina trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą. Be to, akcijų išpirkimas reiškia, jog sustiprėja šalies energetinis saugumas.

„Tai faktiškai mes jau pilnai galim kalbėti, kad trečiąjį energetikos paketą mes gana sėkmingai įgyvendinam ir kaip mes sugebėsime tvarkytis, taip ir užtikrinsime energetinį saugumą. Bet, aišku, energetinio saugumo požiūriu esame pakankamai sustiprėję ir jokių išorinių poveikių tikrai yra nebeįmanoma daryti“, - Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Premjero atstovė Evelina Butkutė Lazdauskienė BNS ketvirtadienį patvirtino, kad gauta oficiali informacija apie „Gazprom“ sprendimą parduoti akcijas.

Įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, iki šių metų spalio pabaigos „Gazprom“ turėjo parduoti vienos iš dviejų dujų įmonių akcijas - „Lietuvos dujų“ arba „Amber Grid“ - arba pasitraukti iš vienos jų valdymo.

Pagal ES reikalavimus dujų sektoriaus pertvarka Lietuvoje pradėta dar 2011-2012 metais, ir „Gazprom“ jai iš pradžių labai priešinosi. Įgyvendinant ją, pernai nuo „ Lietuvos dujų“ atskirta dujų perdavimo veikla - ji atiteko naujai įmonei „Amber Grid“. Šiemet pertvarkomos ir „Lietuvos dujos“ - joms liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą iki spalio perims antrinė įmonė „Dujų skirstymo operatorius“.

„Gazprom“ turi po 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijų. Jas pardavus, valstybė netiesiogiai kontroliuos ne mažiau kaip po 93,7 proc. jų akcijų.

A.Kubilius: „Gazprom“ pasitraukimas naudingas Lietuvai

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasitraukimas iš Lietuvos dujų sektoriaus - gera žinia Lietuvai, sako buvęs premjeras ir opozicijos lyderis. Tačiau Andrius Kubilius abejoja, ar po tokio žingsnio „Gazprom“ galėtų peržiūrėti su Lietuva jau pasiektus susitarimus dėl dujų kainos iki 2016 metų. 

„Gazprom“ iki šiol yra demonstravęs, kad iš jo galima tikėtis, ko tik nori. Tai nėra standartinė vakarietiška kompanija, kuri gerbia savo reputaciją ir elgiasi pagal tam tikrus vakarietiškus standartus. Tačiau nesiimu spėlioti, ar pardavęs akcijas „Gazprom“ eis į kažkokį karą su Lietuva. Man sunku pasakyti“, - BNS teigė A.Kubilius.

Į BNS klausimą, ar tas karas su Lietuva „Gazprom“ būtų naudingas, A.Kubilius teigė abejojantis. 

„Tai reikštų, kad einama į karą su Europos Sąjungos valstybe, ir per paskutinius 4-5 metus tą ES solidarumą, siekiant išsivaduoti iš „Gazprom“ dominavimo, mes jautėme pakankamai stipriai... Taip kad negalvočiau, kad „Gazprom“ stengtųsi imtis drastiškų veiksmų ir nutrauktų pasirašytas sutartis. Nematyčiau tam jokių loginių paaiškinimų“, - BNS teigė A.Kubilius.

„Tikrai yra gerai (akcijų pardavimas - BNS). Daugelis kitų Europos valstybių, išskyrus Baltijos valstybes savo dujų kompanijų akcijų nėra paradavusios „Gazprom“. Tai šiuo atveju grįžtame į normalią europietišką būseną“, - pridūrė opozicijos lyderis

Pasak jo, „Gazprom“ pasitraukus iš Lietuvos įmonių „Lietuvos dujos“ bei „Amber Grid“, „visa situacija bus aiškesnė ir skaidresnė“.

A.Kubiliaus teigimu, „Lietuvos dujų“ akcijų paradavimas „Gazprom“ buvo didelė Lietuvos klaida, kainavusi vartotojams kelis milijardus litų, dėl kurių dabar teisiamasi arbitraže.

„Tai kad „Gazprom“ turėjo „Lietuvos dujų“ trečdalį akcijų, tai visiškai nesustabdė jo siekio Lietuvai taikyti diskriminacines dujų kainas“, - teigė A.Kubilius, pasak kurio, „Gazprom“ išėjus iš Lietuvos dujų, situacija negalėtų pasidaryti blogesnė negu buvo iki šiol“.

„Lietuva turi ruoštis tam, kad pasibaigus sutarčiai su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo iki 2015 metų pabaigos, derybos su „Gazprom“ gali būti nelabai rezultatyvios ir todėl Lietuva turi ruoštis naudotis SGD terminalu ir per jį importuoti dujas“, - teigė A.Kubilius.

Politologas: reikia galvoti apie Šaurės šalių investuotojus

Rusijos bendrovės „Gazprom“ pasitraukimas iš Lietuvos gali sumažinti trintį su Rytais, o valstybės prioritetas turėtų būti Šiaurės šalių investuotojų pritraukimas, sako politologas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „Gazprom“ sprendimas taip pat leis Lietuvai galutinai įgyvendinti Trečiąjį ES energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje ir taip sukurti konkurenciją.

„Taip „Gazprom“ rodo apsisprendimą nebesipriešinti dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo Lietuvoje, nes anksčiau ta nuostata nebuvo aiški. Kartu tai reiškia, kad ir su vokiečių investuotoju E.ON pasitraukimu visa nuosavybė pereis Lietuvos valstybei. Klausimas, kaip toliau bus elgiamasi su bent dalimi akcijų, nes užsienio investuotojų dalyvavimas vis dėlto turi ir teigiamų pusių tiek įmonių valdymo skaidrumo, efektyvumo požiūriu, tiek apskritai dėl fakto, kad investuotojai būtų iš šalių, kurias sieja panašus požiūris į konkurencinę aplinką ir infrastruktūros plėtojimą“, - sakė R.Vilpišauskas.

Anot R.Vilpišausko, svarstytinas klausimas ir padidinti akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, dalį. Kiti galimi variantai esą yra susiję su kitų užsienio investuotojų pritraukimu, „išlaikant modelį, kurį apsispręsta realizuoti, perkeliant trečiojo energetikos paketo nuostatas“. Pasak jo, tai galėtų būti Šiaurės investuotojai, su kuriais ateityje tikimasi plėtoti bendrą energetikos rinką.

„Gali būti, kad tai sumažins trinčių su „Gazprom“ potencialą. Kita vertus, dar ilgą laiką „Gazprom“ išliks svarbiu ir kol kas vieninteliu gamtinių dujų tiekėju. Tad tarpusavio priklausomybė visiškai neišnyks po „Gazprom“ pasitraukimo iš savininko pozicijos. Vistik galimybė mažėti nesutarimams, trintims yra“, - sakė TSPMI vadovas.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino, kad „Gazprom“ parduoda „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas. Jas už 417,7 mln. litų išpirks valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“, kurios valdys ne mažiau kaip 93,7 proc. dujų įmonių akcijų.

V. Plunksnis: realu tikėtis finansinių investuotojų pritraukimo 

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis mano, kad valstybei perėmus didžiąją dalį energetikos bendrovių "Lietuvos dujos" bei "Amber Grid" akcijas, ateityje galima tikėtis finansinių investuotojų - pensijų ar investicijų fondo - pritraukimo.

"Bendrai tų įmonių ("Lietuvos dujų" ir "Amber Grid" - BNS) likimas biržoje priklausys nuo pagrindinių akcininkų ("Lietuvos energijos" ir "Epso-G" - BNS) strategijos - ar bus nuspręsta likusias akcijas išpirkti, ar kaip tik padidinti laisvų akcijų dalį pritraukiant ne tokių investuotojų kaip "Gazprom" ar E.ON, o finansinių investuotojų - pensijų fondų, investicinių fondų", - teigė V.Plunksnis.

Anot jo, galimybė pritraukti finansinių investuotojų yra reali, tačiau pirmiausiai reikėtų atlikti paruošiamuosius darbus, nustatyti aiškias dividendų politikas.

"Sakyčiau, kad galimybė yra reali, nes finansiniai investuotojai paprastai didelės įtakos valdybose daryti nesiekia, o tokių bendrovių, kurios stabiliai moka dividendus, uždirbą normalią grąžą, akcijų paklausa mažų palūkanų aplinkoje tikrai yra didelė. Tai padaryti įmanoma, bet tai nėra pusmečio klausimas, turi būti paruošiamieji darbai, labai aiškios dividendų politikos", - kalbėjo V.Plunksnis.

Jo teigimu, valstybė sieks susigrąžinti į "Lietuvos dujų" bei "Amber Grid" akcijas investuotus pinigus, o tai gali būti palanku smulkiesiems šių įmonių akcininkams.

"Akivaizdu, kad valstybė investavo pakankamai nemažą sumą ir iš esmės ji turėtų išlikti orientuota į grąžą, kad tie pinigai, kurie buvo investuoti, uždirbtų adekvačią grąžą pačiai valstybei. Reiktų tikėtis, kad tos įmonės mokės dividendus ir uždirbtus pinigus grąžins akcininkams. Energetikos sektoriaus įmonių vadovybė orientuota į vertės kūrimą ir jei ta orientacija bus išlaikyta, tai smulkiesiems akcininkams padėtis pablogėti neturėtų", - svarstė V.Plunksnis.

Vis dėlto, jis pažymi, kad dabartinė akcininkų struktūra, kai vienas akcininkas gali priimti visus sprendimus, didina riziką, ypač turint omenyje, kad kas ketverius metus vyksta rinkimai ir pasikeitus valdžiai gali keistis ir įmonių strategijos.

V.Plunksnis pažymi, kad dujų kainos nuolaida, kurią Lietuva gavo iš "Gazprom", yra netgi didesnė už iš Rusijos koncerno išpirktų akcijų vertę.

"Gazprom" aiškiai mato, kad kontroliuoti šių įmonių negalės, buvo aiški rizika, kad rudenį dėl (ES-BNS) trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo gali netekti balsų, tai tie visi ginčai iš "Gazprom" pusės žiūrint rodo, kad tų akcijų laikyti galbūt nereikėtų. Kita vertus, "Gazprom" gauna didesnę kainą nei E.ON, nors jis ("Gazprom" - BNS) šiose derybose laikėsi pasyvios pozicijos", - kalbėjo V.Plunksnis.