Smulkiųjų kreditų teikėjams uždėti pančiai – sugriežtinta tokių paskolų išdavimo tvarka – jau atvėrė skaudulius visuomenėje. Legaliai pasiskolinti nebegalintys žmonės plūsta į vis besiplečiančią šešėlinę paskolų rinką, kuri nėra reguliuojama ir prižiūrima. Prognozuojama, jog pakliuvę į šešėlinės paskolų rinkos spąstus gyventojai, negalėdami grąžinti kredito ir bijodami susidorojimo, gali net bėgti iš Lietuvos.

Sureagavo žaibiškai

Nuo liepos 1-osios Lietuvos bankas sugriežtino vartojimo kreditų davėjų reglamentavimą. Nuo šiol vadinamuosius greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės privalo išsamiai tikrinti klientų mokumą ir užtikrinti, kad jų mėnesio įsipareigojimai neviršytų 40 proc. kliento pajamų. Toks reikalavimas daugybei žmonių užkirto kelią legaliai kelioms savaitėms pasiskolinti 300-400 litų.

„Reikia suprasti, kad šias paskolas žmonės imdavo ne todėl, kad norėjo brangiai skolintis. Jie taip skolindavosi, nes pinigų reikėjo būtiniausiems poreikiams: maistui įsigyti, sumokėti komunalinius mokesčius. Poreikiai niekur nedingo, žmonėms pinigų reikia, todėl natūralu, kad jie ieško kitų būdų, kur galėtų pasiskolinti“, - aiškino Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Paulius Astromskis, jau penkerius metus moksliniais tikslais besigilinantis į smulkiųjų kreditų rinką.

Nebelikus galimybės skolintis legaliai, akivaizdžiai suklestėjo šešėlinė paskolų rinka. Nors tyrimų, kiek išaugo siūlančiųjų paskolas už didžiules palūkanas, užstatus skaičius nėra atlikta, paanalizavus tokius siūlymus populiariuose skelbimų portaluose, žiniasklaidos priemonėse matyti, kad skelbimų po liepos 1-osios kone padvigubėjo.

„Tai visiškai suprantama. Sugriežtina greitųjų kreditų teikimo tvarka užkirto kelią juos gauti maždaug 300-400 tūkst. žmonių, kurie kartą per kelis mėnesius vis pasiskolindavo pinigų. Vadinasi, toks kiekis vartotojų persikėlė į šešėlinę rinką, kuriai žaibiškai sureagavo ir vis plečiasi. Tai prognozavome, tai ir įvyko“, - konstatavo P.Astromskis.

Skolina ir už automobilį

„Kreditai ne užstato! Suteikiame kreditus iki 30 tūkst. litų, pasirašant vekselį. Viskas ko jums reikia norint gauti paskolą – būti dirbančiam.“ „Skubiai suteiksiu paskolą grynais pinigais.

Turint oficialų darbą, iki 2 tūkst. litų skolinu pasirašius vekselį. Didesnę pinigų sumą galiu skolinti, kai yra vekselis.“ „Suteiksiu paskolą rimtiems žmonėms, galintiems atsilyginti. Mes turime labai didelį kapitalą, naudojamą suteikti paskolas nuo 2 tūkst. iki 5 mln. litų. Susisiekite su mumis elektroniniu paštu.“ Tokie ir daugybė panašių skelbimų mirga skelbimų portaluose.

Maža to, atsirado ir nauja paskolų rūšis – įkeičiant automobilį. „Pinigai per 30 minučių. Teikiame žaibiškas paskolas įkeičiant automobilį su galimybe jį eksploatuoti visą paskolos terminą.

Dirbame operatyviai, suteikiame, pačias patogiausias sąlygas savo klientams. Paskolas suteikiame įvertinę automobilio rinkos vertę. Automobilis lieka pas jus“, - gundančiai skamba naujos paskolos rūšies skelbimas.

Paskolos šešėlinėje rinkoje siūlomos ir bedarbiams, net siūlomasi ateiti į namus ir iškart duoti grynųjų pinigų, tačiau už tai reikės pasirašyti vekselį ar įkeisti turtą.

„Skolinti pinigus nėra nusikaltimas, nes pinigai yra kiekvieno žmogaus nuosavybė, o ji neliečiama. Jei tai tampa verslu ir jis neįteisintas, tada tai jau nelegalu. Bet tie, kas dirba šešėlyje, moka taip susitvarkyti, kad būtų nepagaunami. Tačiau blogiausia tai, kad tokia šešėlinė paskolų rinka nėra reguliuojama, todėl joje vartotojai labiausiai ir nukenčia. Kai imi kreditą iš legalios bendrovės, žinai sąlygas, kokios palūkanos, žinai, kur kreiptis, jei kyla problemų. Nereguliuojamoje rinkoje niekas nekontroliuoja, kokias pajamas turi klientai, kokios jiems taikomos palūkanos. Galiausiai ir kredito išieškojimo mechanizmai visiškai kiti. Jei skoliniesi legaliai, gali būti ramus, jog prie durų su lazda niekas nestovės. Tačiau jei pasiskolinai nereguliuojamoje rinkoje, reikia suprasti, kad joje veikia ir necivilizuoti kreditų išieškojimo būdai“, - aiškino P.Astromskis.

Jis prognozavo, jog išaugusi šešėlinių paskolų rinka ir į jos pinkles patekę žmonės pradės emigruoti. „Jei nesugebėsi grąžinti kredito, o legaliai ir civilizuotai susitarti, kaip išspręsti problemą nebus įmanoma, akivaizdu, jog teks bėgti slėptis į užsienį“, - dar vieną emigracijos bangą prognozavo pašnekovas.

Gresia prarasti butą

Tik tokią išeitį mato neseniai paskolą gavusi, tačiau už tai butą turėjusi užstatyti klaipėdietė Audronė (pavardė redakcijai žinoma – V.S.).

„Neturėjau kito varianto, kaip tik skolintis pinigų. Nė vienoje oficialioje greitųjų kreditų bendrovėje negavau 2 tūkst. litų paskolos, kurios man labai reikėjo, nes taip nesėkmingai susiklostė tam tikros gyvenimo aplinkybės, jog susikaupė skolų ir reikėjo kuo skubiau jas padengti“, - į problemos ištakas leidosi moteris.

Negavusi legalios paskolos, nes jos pajamos nėra pakankamos, Audronė rado skelbimą, jog pinigų galima pasiskolinti užstačius butą.

Ji taip ir padarė. Užstatė iš mamos paveldėtą butą, esantį Tauragėje. Už tai ji gavo 10 tūkst. litų. Moteris tvirtino, kad vien 2 tūkst. litų teko sumokėti nekilnojamo turto agentūrai už dokumentų sutvarkymą.

Likusius pinigus ji panaudojo grąžinti susikaupusias skolas. „Tačiau Lietuvoje sunkmetis akivaizdžiai nesibaigė – bankrutavo bendrovė, kurioje dirbau, tad likau be darbo. Paskolą man suteikę žmonės net nenori girdėti apie jokį skolos grąžinimo atidėjimą, net nesileidžia į kalbas. Jau gavau pranešimą, kad turiu iškraustyti užstatytą butą. Jis bus parduotas, kad būtų padengtas įsiskolinimas. Net nebežinau, ką daryti. Supratau tik tiek, kad paskolos už butus taip lengvai ir duodamos todėl, kad paskui tuos butus labai lengva atimti ir pasipelnyti“, - savo išvadas padarė klaipėdietė.

Jos nuomone, vienintelė išeitis – bėgti į užsienį, kad kreditoriai jos nerastų, ten užsidirbti pinigų, o grįžus kaip nors išsikapanoti iš skolų.

Parodė, kad dirba

„Manau, kad tokių istorijų greitai sulauksime dar daugiau. Tenka tik apgailestauti, jog Lietuvos bankas uždėjo ranką ant smulkiuosius kreditus teikiančių bendrovių, nors tokio žingsnio pasekmes buvo galima numanyti. Banko atstovai aiškino, kad nuolat sulaukia skundų dėl greitųjų kreditų teikėjų nesąžiningumo. Tačiau tų skundų per metus buvo gal 30, o greitųjų kreditų suteikta 700 tūkst. vienetų. Smulkiąsias paskolas teikiančios bendrovės užima vos 0,5 proc. kreditų rinkos, tačiau joms smogta labiausiai. Ir net ne joms, o žmonės ir tik todėl jog Lietuvos bankas, liaudiškai tariant, norėjo parodyti, jog kažką dirba, nukreipti dėmesį nuo esminių problemų finansų sektoriuje“, - nuomonę reiškė P.Astromskis.

Nors kol kas nė viena institucija nėra įvertinusi šešėlinės paskolų rinkos mastą ir jos keliamą grėsmė vartotojams, tai padaryti įmanoma. „Šešėlinė ekonomika taip pat yra apskaitoma, galimi tam tikri ekspertiniai vertinimai, kriterijai. Viską galima įvertinti galima, tačiau, panašu, kad šiai dienai niekas nedaroma. Manau, jog tokiu tyrimu turėtų būti suinteresuotos tos institucijos, kurios Lietuvoje kontroliuoja finansų sritį“, - teigė Ekonominių tyrimų centro direktorė Giedrė Kasparavičienė.

Komentaras
Vilius Šapoka
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų departamento direktorius

Kol kas praėjo tikrai per mažai laiko, kad būtų galima daryti išvadas apie naujojo reguliavimo įtaką vartojimo kreditų rinkai ir vartotojų elgsenai. Priežiūros tarnyba tiek šiais, tiek kitais metais planuoja skirti didelį dėmesį vartotojų mokumo vertinimo reikalavimų laikymosi sričiai. Kalbant trumpai, tokiais sugriežtinimais buvo siekiama, kad vartotojai atsakingiau skolintųsi, o vartojimo kredito davėjai – atsakingiau skolintų. Situacija šioje rinkoje, švelniai tariant, yra kelianti susirūpinimą. Vartotojai skolinasi neįvertinę savo finansinių galimybių. Panašu, kad besaikis skolinimasis, ypač tarp jaunimo, pretenduoja tapti nauja visuomenės norma Lietuvoje. Natūralu, kad sugriežtinus reikalavimus kažkuriai sričiai, atsiranda rizika, jog rinka nepakitusią vartotojų paklausą stengsis patenkinti nelegaliais būdais. Tačiau būtina žinoti, kad griežtesni vartotojų mokumo vertinimo reikalavimai yra taikomi visiems vartojimo kredito rinkoje veikiantiems subjektams. Todėl visi skolinimo veikla užsiimantys subjektai privalo įgyti vartojimo kredito davėjo statusą ir laikytis tų pačių Vartojimo kredito įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju galime kalbėti apie nusikalstamo pobūdžio požymių turinčią veiklą, už kurią yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Priežiūros tarnybos vaidmuo šiame procese yra aiškus: nuolat stebėti situaciją vartojimo kreditų rinkoje, analizuoti įvairias kreditavimo formas ir jų keliamas rizikas vartotojų interesams bei, reikalui esant, imtis reikiamų priemonių šiems interesams apsaugoti (taikyti sankcijas, kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas ir pan.). Geriausia priemonė apsaugoti vartotojus nuo neracionalių sprendimų priėmimo yra jų finansinio raštingumo stiprinimas. Taigi, raginčiau gyventojus prieš skolinantis būtinai pasitikrinti, ar subjektas vartojimo kreditus teikia legaliai. Gyventojai, prieš prisiimant bet kokį finansinį įsipareigojimą, turėtų perskaityti siūlomą sudaryti sutartį, įvertinti, kokią sumą teks grąžinti kreditoriui, kokios pasekmės gresia už sutarties nevykdymą ar vykdymą ne laiku. Šiuo metu dabartiniai mūsų duomenys ir atlikta analizė nerodo poreikio išsamiam tyrimui apie šešėlinę paskolų rinką – kur kas svarbiau pastebėti tokius nelegalia veikla užsiimančius subjektus ir perduoti informaciją apie juos atitinkamoms institucijoms. Žmonėms, kuriems trūksta pinigų ir jie ieško būdų, kur jų pasiskolinti, patarčiau pirmiausia susidėlioti savo asmeninius finansus: pažiūrėti, kur daugiausiai išleidžiama, gal kažkokiose biudžeto eilutėse galima sutaupyti, gal kažko atsisakyti. Antras dalykas, pagalvoti – galbūt galima kažkaip padidinti pajamas. Suprantu, kad tai yra teoriniai patarimai ir žmogui tą pasiekti tikrai gali būti nelengva, bet skolinimasis su didelėmis palūkanomis tam, kad pragyventum, tik dar labiau pablogins finansinę padėtį ir iš besisukančios skolų karuselės išsikapstyti bus tik dar sunkiau.

Skaičiai ir faktai

Per pirmąjį mėnesį, kai įsigaliojo suvaržymai teikti smulkiuosius kreditus, maždaug trečdalis šio verslo klientų – apie 100 tūkstančių – išginti į šešėlinę rinką.

Per liepą smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus bendrovės fiksavo 30 proc. kritimą. Ekspertų teigimu, šis skaičius gali iliustruoti, kokią dalį legalaus verslo perima šešėlis.

Įsigaliojus griežtesniems skolinimo apribojimams, numatantiems, jog paskola negali viršyti 40 proc. tvarių gyventojo pajamų, nemaža dalis žmonių nebeatitinka reikalavimų ir nebegali gauti smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) įmonėse.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, palyginti su birželiu, liepą asociacijos įmonės sudarė nuo 20 iki 70 proc. mažiau sutarčių.

Smulkiųjų vartojimo kreditų veiklą reguliuojantis Vartojimo kreditų įstatymas nuo 2011 m. griežtintas jau du kartus, rudenį numatomi nauji ribojimai.

Lietuvos banko 2013 m. II ketvirčio duomenimis, vidutinė smulkaus vartojimo kredito suma buvo 379 litai, vidutinė metinė palūkanų norma – 97 proc.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, trumpi iki 30 d. ir mažų sumų – iki 500 litų vartojimo kreditai sudaro 85 proc. visų smulkaus vartojimo kredito sutarčių.

Įvairių apklausų duomenimis, apie 30 proc. vartotojų paskolas ima patenkinti būtiniausius poreikius.