„Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projektą (...) ir ten numatyti, kad tik Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

„Tik daroma išimtis, jeigu jie įgyja leidimą. Arti strateginių objektų norint įsigyti nekilnojamo turto, tokį leidimą turėtų išduoti Vyriausybės įgaliota institucija“, – pažymėjo jis.

Anot M. Lingės, fizinių asmenų iš Rusijos patikrinimą galėtų atlikti dabar juridinius asmenis tikrinanti ir leidimus jiems išduodanti institucija, tačiau dėl kontroliuojančios įstaigos turėtų nuspręsti Vyriausybė.

Politikas taip pat pažymėjo, kad svarstant projektą Seime tokie ribojimai būtų nustatyti ir Kinijos piliečiams.

„Gali ta sąvoka svarstymo metu iš konkrečios šalies išvirsti į užsieniečius, jeigu matysime, kad turime pajėgumus institucinius patikrinti, kada užsienio piliečiai nori įsigyti nekilnojamojo turto šalia strateginių objektų, nesvarbu, kokios pilietybės jie būtų“, – kalbėjo M. Lingė.

Jo teigimu, siūlomai parengti remiantis Suomijos pavyzdžiu, kur įsigyti nekilnojamojo turto gali tik leidimus gyventi šalyje turintys ir pirkimui specialų leidimą gavę rusai.

Reguliavimas, pasak M. Lingės, negaliotų iki šiol rusų pirktam nekilnojamam turtui, nes tai „nėra masinis skaičius“.

Politikas pažymėjo, kad Ribojamųjų priemonių įstatymu Rusijos piliečiams uždrausta įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau yra likusi galimybė tai daryti nuolatinius ar laikinus leidimus gyventi turintiems rusams, o tokių sandorių netikrina Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Reguliavimo neturime ir specialiai perklausėme Valstybės saugumo departamento, ar jie kaip nors tikrina įsigijimus nekilnojamojo turto, kai fiziniai asmenys, ne investicijoms, o tiesiog savo reikmėms įsigyja. Tokio nei įstatymu nustatyto reikalavimo yra, nei tai daroma iš pačios institucijos dispozicijos“, – kalbėjo M. Lingė.

Jo pateiktais Registrų centro duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios rusai, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje, šalyje įsigijo 3 tūkst. 38 objektus, tuo metu baltarusiai – 1 tūkst. 963.

„Tai yra svarbus momentas, į kurį siūlysiu ir reguliuojančias nuostatas, nedaryti suvienodinto reguliavimo tarp šių dviejų šalių ir apie tai bus galima plačiau aptarti, kai aptarinėsime siūlomą reguliavimo priemonę“, – pažymėjo M. Lingė.

Kaip skelbė BNS, Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Balandžio viduryje Seimas sankcijas jiems pratęsė dar metams, iki 2026-ųjų gegužės 2 dienos.

Po svarstymo parlamentarai buvo pritarę griežtesnėms ribojamosioms priemonėms, pavyzdžiui, atsisakyti priimti vizos neturinčių baltarusių prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, tačiau per priėmimo procedūrą beveik visų jų atsisakyta.

Sankcijų sugriežtinimas baltarusiams atmestas teigiant, kad jie neprilygintini rusams, nes neteisina ir nepalaiko prieš Ukrainą vykdomų agresyvių veiksmų, todėl toliau turėtų būti suteikiamas teisinis pagrindas atvykti į Lietuvą darbo tikslais.