Nors darbuotojų skaičius šalyje auga, antrą šių metų ketvirtį jis sulėtėjo. Teigiama, kad tam įtakos turi neapibrėžtumas euro zonoje.

Nori radikalių pokyčių

Per antrą šių metų ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst., šis augimas buvo 2 proc. didesnis nei pirmą šių metų ketvirtį. Pernai per balandį, gegužę ir birželį darbuotojų gretos didėjo net 73,8 tūkst. Mažiau nei pernai darbuotojų skaičius šiemet augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonėse.

Tai paskelbė „Sodros“ duomenų analizę atlikusi bendrovė „Creditreform Lietuva“. Statistika rodo, kad labiausiai darbuotojų skaičius augo smulkiojo verslo įmonėse (5,5 proc.) ir tik nedaug – didžiosiose įmonėse (0,3 proc.). Darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 20 tūkst. įmonių – jose darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst., 91 šalies įmonė savo kolektyvą padidino 50 darbuotojų ar daugiau.

Sunkiausiai per šį laikotarpį sekėsi įmonėms, kurių metinė apyvarta 1–5 mln. litų, jose netgi pastebimas darbuotojų sumažėjimas. Darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 15 tūkst. įmonių – jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų, o daugiau nei 50 darbuotojų atsisakė 46 įmonės.

Iš viso 2012 m. liepos 1 d. Lietuvoje darbą turėjo 1,3 mln. gyventojų.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas neabejoja, kad darbuotojų skaičiaus augimas sulėtėjo dėl visuotinių reiškinių, o ne dėl pokyčių vietos rinkoje.

„Mūsų vidaus rinka tam turi mažiausiai įtakos. Šalies ekonomika ir toliau smuks, kol nebus išspręsti fundamentalūs klausimai ES. Manau, reikia rimtų, radikalių ir galbūt net sukrečiamų pokyčių, kad galėtume tikėtis geresnių perspektyvų“, – sakė jis.

Lemia sumažėjęs eksportas

„Jei lygintume darbuotojų skaičiaus augimą šių metų antrą ketvirtį su praėjusiais metais, sezoninis augimas beveik dvigubai lėtesnis. Pastebimai sulėtėjo darbuotojų skaičiaus augimas statybos ir viešbučių bei maitinimo sektoriuje,“ – sakė „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Per 2012 m. antrą ketvirtį statybose padaugėjo 5,5 tūkst. darbuotojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 12,1 tūkst. darbuotojų. Maitinimo ir viešbučių veikloje kolektyvas augo vos 3 tūkst. darbuotojų, pernai – 4,7 tūkst. Spartesnis augimas nei prieš metus iš stambesnių veiklų buvo pastebimas tik kasyboje.

D.Arlausko teigimu, prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas euro zonoje tiesiogiai atsiliepia Lietuvos eksportui. Nes šis, kaip sakė pašnekovas, sudaro apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Eksportas išjudina visą vidaus rinką. Jeigu mažėja pajamos iš eksporto, automatiškai mažėja ir vidaus vartojimas. O statybos, viešbučiai ir maitinimas yra vidaus vartojimo sritys“, – aiškino D.Arlauskas.

Sezoninio darbo įtaka – menka

Per antrą ketvirtį darbuotojų augo visose savivaldybėse, labiausiai – kurortinėse vietovėse. Šiuose miestuose sezoninių darbuotojų poreikis paprastai būna didžiausias. Neringoje darbuotojų skaičius augo 47 proc., Palangoje – 35 proc., Ignalinos rajone – 11 proc. Panašus darbo vietų augimas šiuose miestuose buvo užfiksuotas ir praėjusiais metais.

D.Arlauskas sakė nemanąs, kad darbuotojų skaičiui įtakos galėjo turėti sezoninių darbuotojų poreikio sumažėjimas: „Poveikis toks mažas, kad jo bendrose tendencijose nelabai ir matyti.“

Pašnekovo manymu, palankesnių pokyčių galima tikėtis tik sulaukus ES politinės sistemos pertvarkos: „Kol neįvyks kas nors panašaus kaip JAV, kur valstijos savarankiškos, tačiau humanitarinė, bankų sistema tiesiogiai priklauso federalinei valdžiai, niekas ES nesikeis. ES politinė valdžia turi turėti daugiau galių šalių narių atžvilgiu. Kol kas esama daugiau moralinių valstybių įsipareigojimų, o biudžetus jos tvarko, kaip nori.“

Anot D.Arlausko, didelės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, turi didelius vidinius išteklius, taigi didindamos vidaus vartojimą gali išlaikyti ekonomikos augimą. O mažoms šalims, kaip Lietuva, vienintelis išsigelbėjimas yra bendras pasaulinių rinkų atsigavimas.

Darbuotojų daugėjo lėčiau

Darbuotojų skaičiaus augimas šių ir praėjusių metų antrą ketvirtį, tūkst.

Sektorius 2011 m. 2012 m.

Statybos 12,1 5,5

Maitinimo ir viešbučių 4,7 3

Pramonės 5,5 2,7

Transporto 3,9 0,4