- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, centralizuoto šilumos tiekimo įmonių inicijuojamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos daliai dalyvių sudarytų išskirtines sąlygas veikti šilumos rinkoje. Rašte Seimui atkreipiamas dėmesys ir į galimus korupcinės rizikos veiksnius.
Svarstyti naujas Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seimas ėmėsi sausį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) teigimu, šiomis pataisomis siekiama nustatyti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai, tiek priklausantys šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams, konkuruodami metiniame šiluminės galios aukcione, suformuotų šilumos gamintojų komplektą, kuris garantuotų mažiausias sąnaudas.
LŠTA siūlo, kad tokiems šilumos gamintojams būtų kompensuojamos investicijos su „protinga grąžos norma“.
Su tokia formuluote nesutinka STT. Tarnybos nuomone, „protingumo“ kriterijus yra vertinamojo pobūdžio dydis, priklausantis nuo jį taikančio asmens subjektyvaus vertinimo.
„Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“, - pažymima STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus pasirašytame rašte.
STT vertinimu, šilumos tiekėjų siūlomi metiniai galios aukcionai sukurtų išskirtines sąlygas reguliuojamiems šilumos gamintojams.
„Būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams“, - teigiama tarnybos rašte Seimui.
STT konstatuoja, kad nėra faktinių, ekonominių ar kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę keisti dabar veikiantį teisinį reguliavimą, stebint teigiamas šilumos kainų mažėjimo vartotojams tendencijas.
Pagal dabar veikiantį reguliavimą, įsigaliojusį praėjusių metų gruodžio 1 d., miestuose, kuriuose kartu su šilumos tiekimo įmone veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, organizuojami šilumos aukcionai.
STT teigia matanti tendenciją, kad aukcionuose supirktos šilumos kaina yra mažesnė už Kainų komisijos nustatytą ir šilumos tiekėjų taikomą maksimalią galimą kainą.
„Taip pat matyti tendencija, kad ne visada nepriklausomi šilumos gamintojai parduoda šilumą aukcionuose pigiau negu šilumos tiekėjai, todėl atsiradusi konkurencija rodo, kad šilumos tiekimo įmonės turi rezervų mažinti šilumos kainas“, - pažymi STT.
Anot STT, analizuojant pirmų dviejų mėnesių aukcionų duomenis, galima daryti pirminę išvadą, kad kaina vartotojams mažėja, o veikiantis teisinis reguliavimas gamintojus skatina mažinti šilumos gamybos kaštus investuojant į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius.
„Manome, kad galutines išvadas ir tendencijas apie šios šilumos gamybos ir supirkimo sistemos efektyvumą ir poveikį vartotojų kainoms bus galima daryti įvertinus visus duomenis bent už dvejus metus“, - teigiama STT rašte Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka1
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.1
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų2
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
M. Skuodis Singapūre su vietos politikais, verslu aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį vyksta į Singapūrą, kur susitikime su šios šalies ministrais ir verslo atstovais aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą transporto, telekomunikacijų ir inovacijų sektoriuose. ...
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų21
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų2
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų8
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...