„Čia, kaip aš suprantu, norima visa tai padaryti iki rinkimų, kad tas efektas pasijustų. Yra keli būdai sumažinti greitai energijos kainas vartotojams, ir visi jie yra blogi. Tiesiog reikia gyventojams sakyti, kad energijos kainos brangs, yra ilgalaikė tendencija, kad jiems būtų lengviau pasiryžti daryti tą pačią renovaciją, tas pačias investicijas į efektyvesnį energijos vartojimą“, – cituojamas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.

Pasak Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos eksperto Ryto Staselio, įdėjusi pastangų Vyriausybė galbūt sugebėtų šiek tiek sumažinti kainas gyventojams, bet vargu, ar tie pokyčiai pasijustų.

„Jeigu Vyriausybė užsibrėš sau tokį kaip principinį tikslą, aišku, kad ko gero galima. Klausimas vis vien: kieno sąskaita. Užspaudus, paėmus „už gerklės“ energetikos kompanijas įmanoma pasiekti procento dalis ir pranešti, kad kažkas didėja ne 25 proc., o 24,9 proc. kitiems metams. (...) Bijau, kad ne (žmonės pokyčių turbūt nepajaustų – BNS)“, – sakė R. Staselis.

Kainų komisijai šią savaitę ketinant paskelbti galutines elektros ir dujų kainas 2019 metais, Vyriausybė ketina tartis, kaip būtų galima sumažinti jų augimą. Priemonės bus aptariamos pasitarime trečiadienį, tačiau konkretūs veiksmai kol kas neskelbiami.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, jog augančios elektros ir dujų kainos jam kelia nerimą. 

„Elektros brangimas kelia nerimą. „Su dalgiu“ jau buvo pasireikšta, nes jei to nebūtų buvę, mes turėtume dar kitokius skaičius. Tai (kainų augimas – BNS) būtų gerokai virš 30 proc.“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybė kainas gali paveikti ribotai, tačiau dar ieškos galimybių, kaip pristabdyti jų augimą.

BNS apklausti rinkos dalyviai anksčiau šį mėnesį prognozavo, kad elektra ir dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti apie 15–20 proc., o verslui elektra pabrangti gali net 30-60 proc.