Nors Lietuvoje veikiančios švedų įmonės verslo klimatą vertina itin teigiamai, atsiskaitymo morale jos nepatenkintos. Dažniausiai uždelstų mokėjimų ratą įsuka viešasis sektorius.

Siekia glaudesnių ryšių

Ketvirtadienį Švedijos ambasadoje pristatyta apklausa, kurioje apie dabartinę verslo padėtį ir ateities lūkesčius nuomonėmis pasidalijo 34 proc. visų Lietuvoje veikiančių švedų įmonių. Dauguma jų, kaip sakė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius, veikia privačiajame sektoriuje, o joms vadovauja lietuviai.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin pabrėžė, kad Lietuva Švedijai yra labai svarbi verslo partnerė, be to, pastebimas potencialas ateityje verslo santykius stiprinti. Tam, kaip sakė ji, ir reikalinga Lietuvos rinkos analizė.

„Lietuvoje gerai vertinama darbo jėga, čia yra gana mažos veiklos išlaidos ir gera strateginė geografinė padėtis. Taip pat pabrėžtina, kad politinė situacija šiandien ir pastaruosius kelerius metus yra stabili“, – pranašumus vardijo M.Zalatorius.

Anot jo, palankų šalies įvertinimą rodo skaičiai. Apklaustos įmonės šiemet planuoja investuoti apie 230 mln. litų, o tai yra tik 35 proc. visų galimų Švedijos investicijų Lietuvoje. M.Zalatorius prognozavo, kad ateityje investicijos išliks panašios arba didės.

Konkurenciją įveikia

Apklausos rezultatai rodo, kad švedų įmonių vadovai gyvenimo kokybę Lietuvoje vertina gerai ir tiki, jog ateityje ji tik gerės. Palankių perspektyvų tikimasi ir verslo padangėje.

M.Zalatoriaus teigimu, ateityje dideliu pelningumu galės pasigirti 30 proc. švedų kapitalo įmonių. Šiuo metu taip pelną vertina vos 20 proc. apklaustųjų. Tokia pat dalis apklaustų įmonių pelno negeneruoja, o 50 proc. įmonių teigia gaunančios šiokio tokio pelno.

Anot jo, įdomu tai, kad švedų įmonės mūsų rinką vertina kaip pelningą ar labai pelningą, nors pabrėžia didelę konkurenciją: „Konkurencija naudinga vartotojui, tačiau verslas turi nuolat dalyvauti kainų kare. Šalyje veikiančias įmones galima pagirti, kad jos konkurencinėmis sąlygomis dirba efektyviai.“

Kol kas švedų įmonės, kaip sakė M.Zalatorius, orientuojasi į vietos rinką, tačiau ateityje tikisi didėsiančių pajamų iš eksporto.

Biurokratijos nekeikia

60 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje įkurti įmonę ir pradėti verslą yra lengva arba labai lengva. Jų manymu, verslo reguliavimas yra gaba geras, o biurokratijos lygis ne itin aukštas. „Šalyje daug popierizmo ir reikia uždėti daug antspaudų, tačiau biurokratijos nedaug“, – teigiama viename įmonių komentarų per apklausą ir pabrėžiama, kad Švedijoje biurokratijos kur kas daugiau.

M.Zalatoriaus teigimu, švedų įmonės tikisi, kad politinė įtaka verslui ateityje mažės. Tačiau ir dabartinio Vyriausybės įsikišimo jos pernelyg nekritikavo. Atlaidžiai įvertino ir mokesčių sistemą, nors dar nepamiršo neseniai paskubomis įvykdytos mokesčių reformos.

Apklausa parodė, kad 54 proc. Švedijos investuotojų mano, jog mokesčių sistema nėra nei gera, nei bloga, trečdalis apklaustųjų ją vertina gerai, o 38 proc. tikisi, kad mokesčių sistema bus gera po kelerių metų.

Kiša pagalius į ratus

Kita vertus, švedų kapitalo įmonės pasidalijo ir kritiškomis pastabomis. Kaip bene didžiausią rinkos trūkumą jos įvardijo atsiskaitymo moralę – Lietuvoje viešojo ir privačiojo sektoriaus įmonės atsiskaito smarkiai vėluodamos.

M.Zalatoriaus teigimu, apklausa parodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, atsiskaitymo laiku situacija yra prasčiausia. O dažniausiai atsiskaitymo mechanizmas sustoja ties viešojo sektoriaus – savivaldybės ar valstybės – įmonėmis.

„Dažniausiai sakoma, kad savivaldybės ar valstybės įmonė bankrutuoti negali, nes ji turi valstybės užnugarį. Manoma, kad jos yra saugios, nes vis tiek, net jei vėluoja, atsiskaitys. Taip mes patys kišame sau pagalius į ratus. Pamirštame, kad, valstybės įmonei vėluojant atsiskaityti, tai padaryti vėluoja ir kita įmonė“, – apie atsiskaitymo mechanizmą kalbėjo jis.

O šalies ginčų nagrinėjimo tvarką Švedijos įmonės taip pat įvertino ne per geriausiai. Ja pusė švedų įmonių pasitiki tik iš dalies, o ketvirtadalis išvis nepasitiki. „Bet kas Lietuvoje į teismą gali paduoti bet ką ir be jokių padarinių“, – reziumavo M.Zalatorius.

Ypač daug kritikos taip pat sulaukė prastas Lietuvos pasiekiamumas oru, nes daugelyje užsienio oro uostų krypties į šalį nėra. Jo manymu, Lietuva daro klaidą, tikėdamasi didelių keleivių srautų vos pasiūliusi naują skrydžio kryptį. Ir pabrėžė, kad reikia remtis užsienio patirtimi.

„Norint, kad susiformuotų keleivių srautas, skrydžio kryptis keleiviams turi būti siūloma kurį laiką, bent porą metų, kol keleiviai apie ją sužinos, pradės skraidyti, susiformuos verslas ir pastovūs keleivių srautai“, – sakė jis.

Darbuotojais patenkinti

Lietuvoje veikiančios švedų įmonės pastebi, kad lietuviai ne ypač kūrybingi ir iniciatyvūs darbuotojai. Tačiau didžioji dauguma apklaustųjų mano, jog lietuviai sunkiai dirba, be to, juos lengva išmokyti. Daugiau nei pusė apklaustųjų įvertino ir lietuvių lojalumą.

„Švedijos bendrovių nuomone, jeigu mokesčių sistema būtų šiek tiek supaprastinta ir stabilizuota, atsiskaitymai vykdomi laiku, o darbo santykiai šiek tiek labiau liberalizuoti, Lietuva tikrai būtų viena geriausių valstybių investuoti“, – reziumavo M.Zalatorius.

Jo manymu, Lietuva, norėdama liberalizuoti darbo santykius, kaip ir visa ES, turėtų peržiūrėti imigracijos ar bent laikino įdarbinimo procedūras. Be to, M.Zalatoriaus manymu, reikėtų sudaryti geresnes sąlygas lengviau ir lanksčiau priimti žmogų į darbą bei, atsiradus reikalui, jį atleisti.