Taupyti pensijai pačiam – ne panacėja Pereiti į pagrindinį turinį

Taupyti pensijai pačiam – ne panacėja

2013-11-25 19:00

Paskutinę minutę, kai reikia pasirinkti, kaip kaupti senatvės pensiją, gyventojams iškilo klausimų – kas jų pinigams, kurie dabar kapsi į II pakopos pensijų fondus, nutiks po keliasdešimties metų?

Taupyti pensijai pačiam – ne panacėja
Taupyti pensijai pačiam – ne panacėja / T. Urbelionio/ BFL nuotr.

Paskutinę minutę, kai reikia pasirinkti, kaip kaupti senatvės pensiją, gyventojams iškilo klausimų – kas jų pinigams, kurie dabar kapsi į II pakopos pensijų fondus, nutiks po keliasdešimties metų?

Naudinga kaupti pačiam

"Per 9 metus žmogus II pakopos pensijų fonde sukaupė apie 10 tūkst. litų. Iki pensijos jam liko vos keleri metai, o ir pajamos tik truputį didesnės už vidutines. Jis svarsto, ar verta kaupti toliau, ar stabdyti papildomų įmokų mokėjimą. Viena vertus, daug sukaupti jis jau nespės, kita vertus, subsidijos dėl jo gaunamo vidutinio atlyginimo sudarys gana reikšmingą priedą. Apsispręsti kaupti toliau jam padėjo tai, kad sukaupta suma lieka paveldima, be to, ji nepasieks prievolės įsigyti anuitetą. Žmogus gali įvertinti, kokią sumą turės išeidamas į pensiją, ką už ją galės nuveikti, be to, jei atsitiktų nelaimė, pinigai nedings ir atiteks šeimai", – vieno gyventojo pasirinkimą, kaip sutaupyti senatvei, pasakojo Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas Marijus Kalesinskas.

Ekspertų teigimu, prisidėti prie "Sodros" pensijos pačiam yra geriausia galimybė, kokią tik galima sukurti valstybėje, neturinčioje nei profesinių pensijų fondų tradicijų, nei palankių demografinių tendencijų.

"Kaupimo elementas pensijų sistemoje kol kas yra geriausias teoretikų ir praktikų atrastas sprendimas bet kur pasaulyje. Jis vienareikšmiškai reikalingas šiandienei visuomenei, kad ji pensijoje galėtų užsitikrinti ne tik einamųjų išmokų ("Sodros") sistemą, bet ir kaupimo. Klausimas tik vienas – kaip viską padaryti?" – svarstė M.Kalesinskas.

Sunku pamatuoti riziką

Premjero patarėjo finansų klausimais Stasio Jakeliūno teigimu, pensijų kaupimo sistema, Lietuvoje atsiradusi prieš 10 metų, veikia gana neblogai – užtenka ir informacijos, ir pasirinkimo galimybių.

Bet taupant II pakopos fonduose pensiją reikia ne tik tinkamai kaupti, bet ir gauti – už kaupimo etapą ne mažiau svarbus anuiteto (pensijos išmokėjimo) laikotarpis. Anot ekonomisto, gyventojai, nors iki pensinio amžiaus jiems liko nedaug laiko, nepakeičia investavimo krypties iš rizikingų į konservatyvesnius, bet ne tokius pelningus fondus. Vadinasi, tinkamai neapsaugo savo sukauptų pinigų ir išėję į pensiją gali patirti nuostolių.

"Jei vėliau finansų rinkos patirtų didelį nuosmukį, gyventojų sukaupta suma gali nuvertėti 20–40 proc. Atitinkamai sumažėtų ir jų pensijos išmoka", – perspėjo S.Jakeliūnas.

Jis priminė, kad pagal dabar galiojančią rekomendaciją pensijų fondai gyventojams praneša, kiek laiko jiems liko iki pensijos, ir pasiūlo pasirinkti konservatyvesnį, saugesnį, investavimo būdą. Su pensijų kaupimu susijusios rizikos padarinių galima sulaukti tik po keliasdešimties metų, todėl, S.Jakeliūno teigimu, valstybė turi pasirūpinti, kad sąlyga perkelti sukauptas lėšas į ne tokius rizikingus fondus turėtų būti privaloma.

"Tokią tvarką reglamentuoja dauguma pasaulio šalių. Iki pensijos likus 7–10 metų, kaupiančių asmenų investicijos automatiškai perkeliamos į konservatyvesnį fondą. Nebent žmogus raštu patvirtintų, kad supranta ir prisiima riziką, todėl nesėkmės atveju niekam neturės pretenzijų", – komentavo ekonomistas.

Kita rizika kaupiančiųjų laukia anuiteto, pensijos išmokėjimo, etapu. Pasak S.Jakeliūno, ne visi besiruošiantys pensijai galės įvertinti infliacijos, kitų neapibrėžtų veiksnių įtaką savo pajamoms ateityje.

"Jei žmogus viršys 31 920 litų sumą ir išėjęs į pensiją turės įsigyti anuitetą, tai reikš, kad kas mėnesį ar ketvirtį iki pat gyvenimo pabaigos jis gaus vienodo dydžio išmokas. Vadinasi, pirmais, penktais ir dvidešimtais pensijos metais jis gaus, pavyzdžiui, 200 litų pensiją. Tikėtina, kad infliacija vis tiek sieks 1–3 proc. per metus, todėl tiesioginių pensijų išmokų perkamoji galia nuolat mažės, o nuo to apsidrausti pernelyg sudėtinga. Gyvybės draudimo įmonės tokios rizikos neprisiims, kitaip jos patirtų nuostolių, o valstybė irgi negali garantuoti, nes kai įmokos perduodamos į fondus, sistema tapo privati", – aiškino ekonomistas ir priminė, kad ne mažiau įtakos ateityje gali turėti ir galimas darbo užmokesčio, kainų augimas, kuris lemtų galimybę didinti pensijas.

Tokią perspektyvą sunku įvertinti dalyvaujantiems II pakopos pensijų fonduose ir taip susimažinusiems "Sodros" išmokas. Neįmanoma žinoti, kaip infliacija ar atlyginimų augimas lems didesnes pajamas iš "Sodros" pensijų ir anuiteto sistemos po 20–30 metų.

"Prielaidos, pagal kurias būtų galima apskaičiuoti rezultatą pasirinkus II pakopos pensijų fondą, priklauso nuo asmeninio požiūrio. Aš tikiu, kad "Sodros" išmokos turi didėti dėl atlyginimų augimo, nors rizikuoju, nes netrukus mokančių "Sodrai" bus labai mažai, tačiau ir dabar ją remia biudžeto lėšos. O II pakopos pensijų fonde likusi įmokos "Sodrai" dalis kažin, ar uždirbs tiek, kad tą augimą padengtų", – svarstė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, audito bendrovės "Moore Stephens Vilnius" direktorė Danguolė Pranckėnienė.

Pensijų nesaugo nuo bankroto

D.Pranckėnienė sakė, kad, pavyzdžiui, jos pensijos dalis, sukaupta II pakopos pensijų fonde, panaudota išmokoms dabartiniams pensininkams, taigi, yra paskolinta. Esą neaišku, kaip valstybė grąžins paskolą, todėl ji neatmetė galimybės, kad auganti skola turės būti padengta iš naujų nekilnojamojo turto ar žemės mokesčių.

Pašnekovai įvardijo dar vieną grėsmę, kurios šiuo metu negalima numatyti ir kuri būtų skaudi kaupusiems pensiją papildomai tada, kai jie turės gauti pensijos išmokas. Pirmajame, kaupimo, etape pensijų fondai apsaugoti nuo bendrovės bankroto rizikos – fonduose sukauptos lėšos yra atskirtos, taigi nesėkmės atveju būtų pervestos į kitą bendrovę, ir joje gyventojai galėtų kaupti toliau. Tačiau prasidėjus anuiteto laikotarpiui gyventojų sukauptos lėšos bus priklausomos nuo bendrovės veiklos.

"Gyvybės draudimo įmonės ir pensijos išmokų gavėjas nėra apdrausti nuo bankroto rizikos, todėl tokia teorinė galimybė yra. Kad ir kaip veiktų priežiūros sistema, finansų rinkos ar kiti neapibrėžti veiksniai, pasaulyje jau bankrutavo ir bankrutuoja daug gyvybės draudimo bendrovių. Todėl kaip tą riziką suvaldyti – priežiūros institucijų ir valstybės galvos skausmas", – aiškino S.Jakeliūnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra