- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nepalankūs orai šiemet pridarė daugiau žalos negu pernai. Jų teigimu, labiausiai kentėjo rapsai ir pupos.
Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį. Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų.
„Skaičiai negalutiniai, nes kai kurios augalų rūšys dar laukuose – cukrinai runkeliai, kukurūzai. Bet išmokos suma tikrai bus didesnė nei pernai. (...) Vasaros laikotarpis atnešė didesnius nuostolius ir tikrai viršysime praėjusių metų išmokas“, – BNS sakė M. Rusteika.
Pasak jo, pernai daugiau nuostolių fiksuota dėl išgulusių javų, o šiemet jų daugiau dėl krušos, ypač rapsų, pupų laukuose.
„Pupos apskritai tapo viena nuostolingiausių augalų rūšių per pastaruosius keletą metų. Nemažai ir bulvių laukuose nuostolių, dar ne visos daržovės nurinktos, tai gali būti, kad nuostoliai dar augs“, – teigė M. Rusteika.
Jis taip pat pastebi, kad šiemet padaugėjo ūkininkų, kurie draudė pasėlius.
Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų.
Draudimo bendrovė BTA skelbė, jog išmokos ūkininkams šiemet augo penkis kartus. Įmonės pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodžis taip pat teigė, kad nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.
Anot jo, didžiausia žala fiksuota, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų.
„Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – pranešime sakė D. Juodis.
BTA šiemet pranešta apie 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.
Derlius šiemet – vidutinis
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad derlius šiemet – vidutinis, nors ūkininkai jo tikėjosi geresnio.
„Derlius yra labai margas, aišku, vidutinį aruodą vertinant, galima sakyti, kad yra artimas vidutiniam derliui, tikrai nėra rekordinis kaip pranašavo dar nedaug likus iki javapjūtės, iki tropinių karščių atėjimo“, – BNS sakė R. Juknevičius.
Pasak jo, tropinis karštis pakenkė visiems pasėliams, tai labai atsiliepė ir daržovių augintojams. Tačiau labiausiai, anot jo, nukentėjo javai, rapsai ir pupos.
„Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų“, – sakė R. Juknevičius.
Anot jo, dažniausiai nuostolių būdavo žiemą, dėl iššalimo, tačiau dabar jų atnešė vasarą buvę karščiai.
„Dėl tropinio karščio formuodavosi labai lokaliai tie reiškiniai, kai nei iš šio, nei iš to giedrame danguje prasideda didelės liūtys. Tokių dalykų buvo visos Lietuvos teritorijoje, buvo daug atvejų, kai to paties ūkininko vieną lauką visiškai suniokojo, o kitam nieko nekliuvo, nors jie vienas nuo kito per porą kilometrų“, – pasakojo R. Juknevičius.
Jis teigė, jog šiemet išaugo rapsų, grūdų, pupų, žirnių ir kitų daržovių kainos, tačiau ne visi ūkininkai tuo galėjo pasinaudoti.
„Sumažėjęs aruodas labai greitai pakeičia situaciją rinkoje. Kainos šovė į viršų, nes atsirado produkcijos trūkumas. Ar tai didelė paguoda ūkininkams – tie, kurie buvo išankstinėmis sutartimis nemažą dalį derliaus pardavę, dabar yra labai nusivylę, nes pardavė gerokai mažesne kaina nei galėjo. Tie kurie neturėjo tokių sutarčių ir nepardavinėjo iš kart nuo kombaino, o dar šiek tiek palaikė, tai gali džiaugtis, kad išlošė“, – sakė R. Juknevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...