Lietuvos verslininkai lengviau atsikvėpė sužinoję, kad Ukraina panaikino didesnius muitus kai kurioms prekėms iš ES. Nuo šiol lietuviška produkcija turėtų būti konkurencingesnė.

Šalies vadovo pažadas

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Niujorke susitikęs su Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos darbe dalyvaujančia Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, patikino, kad pusmetį taikyti didesni importo muitai jau atšaukti. Naujų taip pat nuspręsta nebeįvesti.

Taip jis atsakė į Lietuvos vadovės priekaištus, kad Ukrainos planai taikyti muitus kai kurioms prekėms iš ES pažeidžia ne tik Lietuvos, bet ir kitų Bendrijos šalių interesus, taip pat prieštarauja Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO), kurios narė yra Ukraina, nuostatoms.

Tokios žinios jau pasiekė ir Lietuvos įmones, kurios viliasi, kad jų produkcija taps konkurencingesnė.

Ukraina nuo kovo 5 d. buvo įvedusi papildomus 13 proc. importo muitus kai kurioms prekėms: žemės ūkio produktams, šaldytuvams ir automobiliams. Nors Lietuvos ir ES pareigūnai įtikinėjo, kad muitai prieštarauja Ukrainos tarptautiniams įsipareigojimams PPO, ukrainiečiai atkirto, kad tokios priemonės įvestos siekiant apginti vietos gamintojus.

Pirkėjus tikisi susigrąžinti

Ukrainos sprendimą padidinti importo muitą ypač skausmingai pajuto kai kurie Lietuvos eksportuotojai, visų pirma, buitinių šaldytuvų gamintoja, kurios eksportas į šią šalį praeitais metais siekė beveik 80 mln. litų.

"Pusmetį teko dirbti nelygios konkurencijos sąlygomis, todėl labai džiaugiamės išgirdę, kad Ukraina atsisakė didesnių muitų. 13 proc. – iš tiesų didelė našta. Dėl muitų ir, žinoma, dėl grivinos devalvacijos, mums buvo sunkiau konkuruoti su Ukrainos ir Rusijos šaldytuvų gamintojais", – dienraščiui sakė bendrovės "Snaigė" rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė.

Įmonė dar skaičiuoja, kiek nuostolių ji patyrė sumažėjus produkcijos srautams į Ukrainą. Ši šalis dar pernai buvo viena pagrindinių "Snaigės" eksporto rinkų, tačiau šiemet šaldytuvų eksportuota visai nedaug.

"Nors kurį laiką mūsų produkcija buvo pabrangusi, klientai jos neatsisakė ir kantriai laukė, kol padėtis pasikeis. "Snaigė" yra gerai žinomas ir stiprus prekės ženklas, Ukrainos rinkoje užimantis 4–5 vietą, taigi pirkėjus tikimės greitai susigrąžinti", – vylėsi pašnekovė.

Ji neabejojo, kad nebelikus didesnių muitų prekyba vėl pagyvės ir atneš teigiamų pokyčių šių metų bendrovės veiklos rezultatams.

Eksporto srautai sumenko

Įvairią techniką ir metalo konstrukcijas gaminanti Utenos bendrovė "Umega" taip pat buvo priversta gerokai sumažinti eksporto apimtį į Ukrainą. Romaldas Masiulis, SNOL departamento pardavimų direktorius, sakė, kad tai lėmė ne tik nepalanki muitų sistema, bet ir nestabili ekonominė padėtis.

"Verslui visada gerai, kai mokesčiai mažėja, galbūt konkurencinėje kovoje nuo šiol bus lengviau. Bet rezultatai priklauso ir nuo Ukrainos rinkos – jeigu ji bus nemoki, parduoti produkciją bus sunku. Šiuo metu Ukrainos ekonominė padėtis prastesnė nei Lietuvos", – tvirtino R.Masiulis.

Ypač didelis galvos skausmas – nestabili Ukrainos valiuta, kuriai nuvertėjus lietuviška produkcija tapo dar brangesnė už vietos gaminius.

Į Ukrainą "Umega" eksportuodavo laboratorinę techniką: krosneles, džiovinimo spintas, taip pat pramonines krosnis, elektrinius įrenginius, skirtus metalui apdirbti. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, į Ukrainą eksportuota vos 30 proc. šios produkcijos kiekio.

Laukia naujovės

Kęstutis Masalskis, Lietuvos Respublikos komercijos atašė Ukrainoje, informavo, kad šios šalies Aukščiausioji Rada vėl inicijuoja naują projektą taikyti 10 proc. didesnius importo muitus mašinoms ir žemės ūkio produktams.

"Tokiam projektui priešinasi ne tik prezidentas, bet ir vietos verslininkai, nes įvedus didesnius muitus pabrangtų mėsos gaminiai, mat daug žaliavos ukrainiečiai importuoja iš užsienio. Tačiau žemdirbiai remia tokią iniciatyvą, nes surinkti muitai būtų skirti ūkiams dotuoti", – aiškino pašnekovas.

Ukraina dabar derasi su ES dėl laisvos prekybos sutarties, dėl kurios sąlygų gali būti susitarta dar gruodį.

"Ar toks susitarimas būtų palankus mūsų šalies verslininkams, vienareikšmiškai pasakyti sunku. Lazda visada turi du galus. Į Ukrainą eksportuojantiems verslininkams jis bus palankus, tačiau kitos įmonės gali įgauti rimtą konkurentą. Į Europą gali pasipilti pigesni ukrainietiški pieno produktai, baldai, šaldytuvai, kurie konkuruos su lietuviška produkcija. Vis dėlto Ukrainoje prekybos ir gamybos srityje įdirbį turintiems verslininkams atsivers nemenkos galimybės", – įsitikinęs K.Masalskis.

Komercijos atašė vylėsi, kad šie metai, kai abiejų šalių prekybos apimtis gerokai krito, bus laikinas periodas: "Sunkmečiu verslui reikėjo greitai persiorientuoti. Kai kurie Lietuvos verslininkai sustabdė produkcijos pardavimą, nes buvo sutrikęs atsiskaitymas, padidėjo rizika, dalis partnerių bankrutavo. Taigi teko iš naujo įvertinti padėtį, tačiau lietuviški produktai konkurencingumo neprarado."

Faktai ir skaičiai

Ukraina tarp kitų Lietuvos užsienio prekybos partnerių 2008 m. pagal prekybos apyvartą buvo 14, pagal eksportą – 12, o pagal importą – 19 vietoje. Palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, Lietuvos ir Ukrainos prekybos rodikliai 2008 m. sparčiai didėjo: prekybos apyvarta išaugo 39,6 proc., eksportas – 53,5 proc., o importas – 20,2 proc.

Tačiau 2009 m. sausį–liepą prekybos rodikliai, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, labai sumažėjo: eksportuotų prekių vertė sumažėjo 39 proc., o importuotų – 38,1 proc.