Pasigedo rinkliavų lankstumo

Keičiant rinkliavų sistemą pagrindinis siekis būtų kuo daugiau krovinių iš sausumos perkelti į jūrų transportą. Tai reiškia, kad bus kuriama dar geresnė laivybos skatinimo sistema.

Apie tai kalbėta vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarybos posėdyje.

Nors Klaipėdos uostas ir yra vienas iš pirmaujančių Baltijos jūros regione, tačiau yra sričių, kur jis nusileidžia konkurentams.

Viena iš tokių sričių – naujų linijų pritraukimas į Klaipėdos uostą. Pripažįstama, kad Klaipėdoje sąlygos pritraukti naujas linijas yra prastesnės nei kaimyniniuose uostuose. Mat kai kurie aplinkiniai uostai yra lankstesni.

Pavyzdžius minėjo ekspedijavimo ir logistikos bendrovės BPA vadovas Vytautas Šileika. Visų sudėtinių rinkliavos dydis naujai linijai viename kaimyninių uostų buvo tris kartus mažesnis nei Klaipėdoje. Taip yra todėl, kad tas uostas iš 6 rinkliavų trims pats gali nustatyti įkainius derėdamasis su atskiru klientu.

Klaipėdos uoste rinkliavos yra patvirtintos valstybės ir neturi didesnio lankstumo. Vytautas Šileika netgi siūlė perleisti uosto rinkliavų įkainių sistemos keitimą pačiai Uosto direkcijos valdybai.

Kas aplenkia Klaipėdą?

Klaipėdos uosto rinkliavų sistemoje yra nuolaidų. Skatinama kruizinė, linijinė laivyba. Klaipėdos konteinerių terminalo vadovo Vaidoto Šileikos nuomone, rinkliavų nuolaidų sistemą uoste reikėtų peržiūrėti. Tai daryti verčia ir vis didėjantis konkurencingumas tarp Baltijos uostų.

Klaipėdos uostas skatina linijinę laivybą. Nuolaidos taikomos laivams nuo aštuntojo įplaukimo į uostą per metus. Iš to daugiausiai laimi jūrų keltai. Nors DFDS kompanijos Klaipėdoje vadovas Jonas Nazarovas mano, kad jų laivams rinkliavų sąlygos Klaipėdos uoste nėra niekuo išskirtinės. Jos panašios kaip Kylyje, Geteborge ar Imingeme.

Vaidotas Šileika siūlo skatinti ne laivų, o atskirų kompanijų įplaukimo į uostą kiekį.

Tai ypač aktualu konteinerinės laivybos kompanijoms. „Maersk Line“ laivai Klaipėdos uoste šiemet lankėsi apie 100 kartų, o nuolaidas gavo tik du laivai. Dauguma kompanijos laivų į Klaipėdos uostą per metus užsuko mažiau nei 8 kartus.

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška pastebėjo, kad MSC laivai šiais metais nė karto nepasinaudojo nuolaidomis, nors uoste lankėsi apie 50 kartų.

R.Juška mano, kad iš esmės turėtų būti peržiūrėta okeaninių konteinerinių laivų rinkliavų sistema – dabar dideliems konteinevežiams plaukti į Klaipėdą yra pernelyg brangu.

Dar viena laivų kategorija, kuri aplenkia Klaipėdos uostą yra nedideli mažų partijų krovininiai laivai. Laivybos profesorius Vytautas Paulauskas pastebėjo, kad kasdien po Baltijos jūrą plaukioja apie 900 nedidelių laivų. Jų pajamos nėra didelės, todėl laivų savininkai ieško pačių pigiausių uostų.

Sutvarkyta linijinių ir nedidelių laivų nuolaidų sistema sudarytų sąlygas daugiau krovinių į laivus pritraukti iš „kelių“. Naudingiau būtų nedidelių partijų krovinius gabenti laivais nei vežti keliais.

Alternatyvaus kuro skatinimas

Atskiras uosto rinkliavų paketas turėtų būti susijęs su suskystintų gamtinių dujų, kito alternatyvaus kuro bunkeravimu ir naudojimu.

Su suskystintomis dujomis susieta laivyba, anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, jau buvo aptarta maždaug prieš metus. Kai kurios rinkliavų nuolaidos jau atsirado. Jų nėra pakankamai. Vaidotas Šileika pastebėjo, kad į Klaipėdą galėtų plaukti ir dujomis varomi konteineriniai laivai, galbūt, čia užsipildytų kurą, jei tik būtų sudarytos sąlygos.

„Klaipėdos nafta“ atstovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė ypač džiaugtųsi iniciatyva pagerinti Klaipėdos uosto rinkliavų paketą dujomis varomiems laivams.

Ekologiškesnių, alternatyvaus kuro laivų dažnesnį įplaukimą sveikintų ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Uoste yra nemaža grupė asmenų, ne tik Uosto direkcijoje, kuri suinteresuota didesnėmis rinkliavomis, bet ir tarp krovos kompanijų, kurios nenorėtų daryti staigių judesių keičiant rinkliavas.

„Rinkliavų klausimą reikia spręsti labai atsargiai. Reikėtų atlikti studiją, išanalizuoti ne tik atskirų kategorijų rinkliavas, bet uosto žemės mokesčio tarifus, kitus įkainius. Įvertinti verslo aplinką kaimyniniuose uostuose. Privalome turėti aiškius atsakymus, kad priimtume vienokius ar kitokius sprendimus“, - bendrą krovos kompanijų nuomonę pateikė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.