Darbuotojai, sutikę dirbti nelegaliai, mano, kad daro žalą tik valstybei. Iš tiesų kenkia sau – mažindami savo pensiją, ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju likdami be socialinių garantijų.

Tai pastebi Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, Gintaras Čepas, atsakęs į "Kauno dienos" klausimus.

– Kokie yra nelegalaus darbo mastai Lietuvoje? Ar situacija keičiasi? Gal turite duomenų apie Kauną?

– Vykdydami patikrinimus pagal gautus pranešimus ir vadovaudamiesi įmonių rizikingumo duomenimis, darbo inspektoriai nelegalų darbą nustato kas penktame ūkio subjekte (čia taip pat įskaičiuojamas ir pavienių asmenų darbas be verslo liudijimų, individualios veiklos pažymėjimų ir pan.). Per devynis šių metų mėnesius nustatyti 937 asmenys, dirbę pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kauno apskrityje tokių atvejų šiemet nustatyta 146. Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse jų rasta daugiau, tačiau Kauno apskrityje, palyginti su Klaipėdos, surašyta daugiau administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Nelegalaus darbo, kai dirbama be darbo sutarties ir nepranešus "Sodrai" arba neįregistravus individualios veiklos, mažėja, tačiau daugiau nustatoma darbo laiko pažeidimų atvejų, kai dirbama ne darbo grafike nustatytu laiku.

– Darbuotojai, sutikę dirbti nelegaliai, mano, kad daro žalą tik valstybei. Kaip jie kenkia patys sau?

– Kenkia tiesiogiai – mažindami savo pensijos dydį (jis priklauso nuo darbo stažo ir darbo užmokesčio), ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju likdami be socialinių garantijų, t. y. negaudami pajamų, mokamų medicinos paslaugų ir panašiai. Kadangi visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokame mokesčių, tokias paslaugas ir turime, todėl netiesioginę žalą patiria ne tik nesąžiningieji, bet ir visa visuomenė. D4l to juntamas medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir pan. paslaugų stygius ar yra nepakankama jų kokybė. Taigi, apgauname ne šiaip kažkokią valstybę, o tą, kurią patys kuriame.

– Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisos turėtų pakeisti šią situaciją?

– Turėtų. Darbdaviui nebus naudinga asmenį įdarbinti nelegaliai, o nelegaliai dirbančiajam – prarasti išmokėtas nedarbo draudimo išmokas ir jų nebegauti. Tačiau taip pat siūloma, kad šios sankcijos bedarbiui nebūtų taikomos, jei jis praneš apie savo nelegalų darbą. Tai veiktų ir kaip papildoma paskata kontrolės įstaigoms pranešti apie nelegalų darbą patiems nelegaliai dirbantiems žmonėms. Taigi, yra pagrindo manyti, kad pakeitimai gali svariai prisidėti mažinant nelegalų darbą.

– Spaudimas dėl informacijos paviešinimo apie nelegalų darbą bus sukurtas darbuotojui, o ne darbdaviui. Ar baudomis spausti darbdavius neužtenka?

– Mūsų nuomone, neužtenka, nes darbuotojas, sutikęs dirbti nelegaliai, taip pat yra atsakingas. Tai yra dėl to, kad jis dažnai pats vengia teisėtų darbo santykių dėl turimų finansinių įsipareigojimų – skolų kredito įstaigoms, baudų, alimentų. Atsakomybė darbuotojui veiks kaip drausminamoji priemonė. Kartu siekiama, kad nelegaliai dirbantis žmogus, suvokęs, kad pažeidžiamos jo teisės, nebijotų kreiptis į atitinkamas institucijas – žinodamas, kad pranešęs apie nelegalų darbą, išvengs finansinių sankcijų.

– Jei žmogus apsisprendė pranešti apie tai, kad jo atlyginimas mokamas vokeliuose, kur turi kreiptis? Kokia tolesnė procedūra? Vyksta patikrinimas įmonėje?

– Apie atlyginimus vokeliuose reikia informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Nelegalus darbas, slepiamas darbo laikas – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kompetencija. Tačiau institucijos bendradarbiauja, atlieka bendrus patikrinimus, dalijasi informacija, tad bet koks pažeidimas bus ištirtas pagal kiekvienos jų kompetenciją.
Gavus informacijos apie galimą darbo įstatymų pažeidimą įmonėje atliekamas patikrinimas, surenkami duomenys. Jei tai pažeidimai, susiję su darbo ir poilsio laiku, darbo užmokesčio mokėjimu, darbdaviui surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skiriama bauda, taip pat administracinių teisės pažeidimų protokolas surašomas ir skiriama bauda asmenims, kurie vykdo neregistruotą individualią veiklą. Tais atvejais, kai nustatomas nelegalus darbas – surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir visi dokumentai siunčiami į teismą, kur sprendžiama dėl taikytinos sankcijos. Darbuotojas už nelegalų darbą nebaudžiamas.

– Dauguma nelegalių darbuotojų turbūt nenori viešintis, nes bijo būti atleisti. Ar darbuotojo tapatybė nebus atskleista darbdaviui?

– Visais atvejais, išskyrus darbo ginčus, informacijos šaltinio ir turinio slaptumas yra užtikrinamas. Be to, apie nelegalų darbą galima pranešti ir anonimiškai – VDI pasitikėjimo telefonu Vilniuje (8 5) 213 9750 arba VDI interneto svetainėje užpildžius anketą. Svarbiausia kuo tiksliau nurodyti esamo ar įtariamo nelegalaus darbo aplinkybes: konkretų adresą, darbo valandas, dirbančių asmenų skaičių.

Be to, apie nelegalų darbą informuoti atsakingas institucijas darbuotojus turėtų padrąsinti ir tai, kad esama nemažai atvejų, kai po patikrinimo dar tą pačią dieną nelegalūs darbuotojai būna įdarbinami oficialiai.

– Ką daryti darbuotojams, kurie yra vieninteliai arba  įmonėje dirba dviese  – darbdavys tikrai supras, kas jį apskundė?

– Nelegalus darbas dažniausiai yra abipusis – darbuotojo ir darbdavio – susitarimas. Tik retais atvejais darbuotojas nežino, kad dirba pažeisdamas darbo įstatymus (sutartis pasirašyta, tačiau darbdavys apie naujus darbo santykius nepranešė "Sodrai"). Taigi, visi rizikuoja: darbuotojas negauti darbo užmokesčio, o darbdavys būti apskųstas.

Be to, neretai apie galimą nelegalų darbą praneša ne darbuotojai, bet darbuotojų artimieji, klientai, kaimynai. Nesąžiningo darbdavio išaiškinimas yra tik laiko klausimas – yla iš maišo išlįs anksčiau ar vėliau, pavyzdžiui, kai supykęs, negavęs darbo užmokesčio arba atleistas darbuotojas pravers VDI arba VMI duris.

– Ką patartumėte žmonėms – ko jie darbindamiesi privalo reikalauti iš darbdavio ir kiek juos gina įstatymai?

– Pagrindiniai reikalavimai yra du: darbas turi būti teisėtas, o darbo sąlygos – saugios. Tinkamai įteisinti darbo santykiai – kai pasirašyta darbo sutartis ir apie tai informuota "Sodra" (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki įsigaliojant darbo sutarčiai).

Kiekvienas darbuotojas gali pasitikslinti, kiek darbdavys moka jo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip darbuotojas greičiau galės imtis priemonių, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės, t. y. turės pagrindo ginti savo teises.

Darbo sutartyje būtina sulygti konkrečias pareigas, funkcijas, darbo užmokestį (taip pat jo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, priedus ir pan.), darbo laiką (nustatyti, kiek valandų per savaitę dirbs darbuotojas, kokiu grafiku, kokiu principu apskaitomas darbo laikas). Kuo aiškiau sudaryta darbo sutartis, tuo mažesnė nesutarimų su darbdaviu tikimybė. Darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojas turi būti supažindintas su būsimą darbą reglamentuojančiais dokumentais (vidaus tvarkos taisyklėmis, darbų sauga, aktualiais įsakymais) – taip jis įsipareigoja laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos ir tinkamai vykdyti savo funkcijas.

Pabrėžtina, kad net ir bandomuoju laikotarpiu (nesvarbu, vienai dienai, savaitei ar mėnesiui), kai norima patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui arba ar darbas tinka darbuotojui, turi būti sudaroma darbo sutartis, kurioje galima numatyti išbandymo laiką ir sąlygas.

Taip pat tiesiog gyvybiškai svarbu tinkamai apmokyti ir instruktuoti darbuotoją, kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą. Kol to nėra padaryta, darbuotojui draudžiama pradėti dirbti. Nuo pavojų darbe apsisaugoti padės suprastos ir įsimintos instrukcijos, sąmoningai susiformuoti saugaus darbo įgūdžiai, o ne formalus parašas žurnale (daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe patiriama pirmaisiais darbo įmonėje metais). Beje, jei darbuotojui nėra užtikrinamos saugios darbo sąlygos, jis gali atsisakyti dirbti.

Be abejonės, turėtų būti tinkamai apskaitomi ir apmokami viršvalandiniai darbai, darbas išeiginėmis ir švenčių dienomis; laikomasi kasmetinių, motinystės atostogų, taip pat pertraukų pailsėti ir pavalgyti bei papildomų pertraukų suteikimo tvarkos. Darbuotojai turi daug garantijų, svarbiausia yra sugebėti jomis naudotis, o esant reikalui – ir ryžtis jas ginti. Be to, ir darbuotojai, ir darbdaviai visais darbo santykių klausimais gali pasikonsultuoti su darbo inspektoriais telefonu Vilniuje (8 5) 213 9772, atsiuntę klausimą e. paštu [email protected] ir VDI "Facebook'o" paskyroje.