Per kreditų bumą palūkanos tapo didžiausiu Lietuvoje veikiančių bankų pajamų šaltiniu. Prasidėjus krizei išdalytos paskolos bankams ėmė nešti nuostolius, todėl pajamų imta ieškoti keliant kitų paslaugų įkainius.

Augo kartais

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame susitikime nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas atkreipė dėmesį, kad Lietuvą užgulusi ekonomikos ir finansų krizė tapo puikia proga pasipinigauti bankams. Esą komerciniai bankai kai kurių finansinių paslaugų įkainius nuo 2008-ųjų iki šių metų pirmo ketvirčio pabaigos padidino 1,5 karto.

Anot V.Trukšino, keldami paslaugų įkainius, bankai bandė kompensuoti netektas pajamas iš sustojusios kreditavimo veiklos. Jo skaičiavimai rodo, kad per 2009-uosius bankai kitų finansinių paslaugų įkainius padidino 20 proc., o per pirmą šių metų ketvirtį – daugiau nei 24 proc.

Lietuvos banko statistika skelbia, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, bankai gavo 8 proc. daugiau pajamų iš grynųjų paslaugų ir komisinių. "Komisinių pajamų didėjimas pirmą ketvirtį galėjo būti gautas tik vėl didinant bankų kitų finansinių paslaugų kainas", – įsitikinęs V.Trukšinas.

"Bankų pajamos iš pagrindinio pajamų šaltinio – palūkanų už suteiktus kreditus – sumažėjo, tad bankai ėmė kelti kitų paslaugų įkainius", – mano ir LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Lietuvos banko apžvalgoje teigiama, kad 2009-aisiais bankai padidino paslaugų įkainius, tačiau smukus paklausai ir sumažėjus ekonominiam aktyvumui bankų pajamos iš teikiamų paslaugų ir komisinių sumažėjo 6,6 proc. V.Trukšino manymu, jei bankai nebūtų didinę įkainių, bankų pajamos už suteiktas finansines paslaugas ir iš komisinių būtų sumažėjusios net penktadaliu.

Lietuvoje dar pigu

LPK susitikime dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė, kad asociacija nesikiša į bankų kainodarą ir nefiksuoja su ja susijusios statistikos. Todėl jis negalėjo pasakyti, kiek keitėsi bankų įkainiai už teikiamas finansines paslaugas.

Panašiai nuo klausimų apie bankų taikomą kainodarą išsisuko ir Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius: "Bankai siekia pelno, tad natūralu, kad ieško būdų užsidirbti." Jis taip pat sakė, kad dalis nuo komerciniuose bankuose vykdomų pervedimų tenka ir Lietuvos bankui. Tačiau šis esą įkainių nekėlė.

A.Misevičius abejojo, ar keldami paslaugų įkainius bankai apsunkina ir taip nelengvą Lietuvos įmonių gyvenimą. "Mūsų nuomone, įkainiai už paslaugas nėra tokie, kad būtų reikšmingi įmonėms", – sakė jis.

S.Kropas atkreipė dėmesį, kad komercinių bankų įkainiai Lietuvoje yra vieni mažiausių iš Europos šalių.

Brangsta elektroninė bankininkystė

V.Trukšinas atkreipė dėmesį, kad bankai per krizę brangino pervedimus negrynaisiais pinigais. Kai kurie bankai pernai išties didino internetu vykdomų operacijų įkainius, tačiau jie dar išlieka mažesni nei pervedimai, vykdomi bankų skyriuose.

"Kai kurie įkainiai nebuvo peržiūrėti kelerius metus. Pernai dėl išaugusių sąnaudų ir kitų priežasčių buvo padarytos kai kurios korekcijos", – nieko konkretaus apie įkainių pokyčius vakar negalėjo pasakyti SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių metų birželio keitėsi dalies paslaugų grynaisiais pinigais "Swedbank" skyriuose įkainiai. "Tačiau elektroninės bankininkystės paslaugų banko viduje ir į kitus bankus tarifai išliko nepakitę visiems banko klientams. Grynųjų pinigų operacijų įkainiai padalinyje keičiami dėl augančių operacijų sąnaudų, tačiau ne mažesnę įtaką tokiems sprendimams turi ir pasikeitę klientų įpročiai – daugiau naudotis elektroniniais bankininkystės įrankiais: mokėjimo kortelėmis, bankomatais ir interneto banku", – aiškino "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.

Kaip pavyzdį ji pateikė pavedimo, atliekamo padalinyje litais į grupės bankus, įkainį, kuris per minėtą periodą pabrango nuo 5 iki 8 litų. Tačiau per tą patį laikotarpį nuo 50 iki 45 litų atpigo paprastas tarptautinis pavedimas, kuris atliekamas elektroniniais kanalais, o mokesčiai padalijami siuntėjui ir gavėjui.

Per pastaruosius beveik pusantrų metų "Danske" banke 10-ia litų pabrango tarptautiniai pervedimai grynaisiais pinigais, atliekami banko skyriuose. Tačiau nekito pervedimų negrynaisiais pinigais kainos, vietinių pervedimų tiek tame pačiame banke, tiek į kitus bankus įkainiai.

"DnB Nord" bankas praėjusiais metais atpigino paprastus ir skubius pervedimus į kitą banką, atitinkamai nuo 10 iki 3,5 litų ir nuo 12 iki 8 litų. Grynųjų pinigų įmokėjimo į šiame banke esančias sąskaitas įkainiai sumažinti 60 proc. Tačiau brango vietinis mokėjimas į kitame banke esančią sąskaitą – nuo 1,15 iki 1,3 lito.

Didėja rizika

Pastaruoju metu bankai didino ne tik įkainius, bet ir paskolų palūkanas, tiksliau, maržas. Jos, atlėgus įtampai finansų rinkose, jau buvo kiek sumažėjusios, tačiau vėl išaugo dėl padidėjusios rizikos. S.Kropas kalbėjo, kad šalyje smarkiai blogėja kreditavimo aplinka. O prie to prisideda įvairūs Seime teikiami įstatymų pakeitimai. Tarp tokių paminėtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, Restruktūrizacijos ir įmonių bankroto teisės aktų pakeitimai, siūlymas neleisti išieškoti skolos iš paskutinio būsto ir kt. "Mes esame už Fizinių asmenų bankroto įstatymą, tačiau nenorime, kad jis sudarytų sąlygas sukčiauti ir galiotų atgaline tvarka", – kalbėjo S.Kropas.

"Ar norėtumėte rizikuoti ir teikti paslaugą žinodami, kad jūsų klientui gali būti leista nevykdyti įsipareigojimų?" – apie bankų nenorą skolinti ir išaugusius reikalavimus skolininkams kalbėjo "DnB Nord" banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Anot bankininkų, pradėjus keistis teisinei bazei, padidėja neapibrėžtumas dėl ateities, išauga rizika, visa tai įskaičiuojama į paskolos kainą. Todėl gyventojai ir įmonės neturėtų nustebti, jei priėmus vienus ar kitus įstatymus ar jų pakeitimus, paskolų palūkanos šoktels į viršų.

Vieno šalies banko įkainių (litais) pokyčiai

Paslauga Kaina (2007 m. lapkritis) Kaina (2010 m. gegužė) Pokytis

Pervedimas į sąskaitą tame pačiame banke (litais) 1,2 3 2,5 karto

Pervedimas į sąskaitą tame pačiame banke (užs. valiuta) 4 4 0

Pervedimas į sąskaitą kitame banke (litais) 2 3 1,5 karto

Pervedimas iki 20 tūkst. į sąskaitą kitame banke 50 40 -20 proc.

Pervedimas tarp savo banko ir mokėjimo kortelių sąskaitų 0,65 1,2 1,9 karto.