„Jeigu bus tokia situacija, kad jokioms pajamų priemonėms nepritariama (Seime. – ELTA), o tik kalbama apie išlaidas, tai Lietuvai galėtų padaryti tikrai didelę žalą“, – po kitų metų biudžeto pateikimo Seime sakė finansų ministras.

Jis teigė, kad Seimo atmestas NT mokesčio praplėtimo siūlymas bus tobulinamas atsižvelgiant į visų pusių išsakytus argumentus.

„Diskutuosime, įsiklausysime į visų pusių argumentus ir pateiksime patobulintą projektą. Viskas priklausys nuo procedūrų, kaip seksis su kitomis procedūromis. (...) Pats atmetimas buvo be motyvų. Jeigu neatsitiko perrašymai su prabangiu NT, tai neturėtų atsitikti ir su mažesnės vertės NT“, – teigė V. Šapoka.

„Jeigu yra kažkokie kardinalūs siūlymai dėl išlaidų didinimo, turi būti nurodomas realus šaltinis, kitu atveju tai – populizmas“, – pridūrė ministras.

Anot jo, dėl neapibrėžtumo ekonomikos rinkose reikia kaupti rezervus, todėl papildomos lėšos sveikatos apsaugai taip pat yra kaupiamos rezervui.

„10 metų tik praėjo ir dabar pasaulio ekonomikoje vėl neapibrėžtumai, bet lygtai tos istorijos nei kairė, nei dešinė nenori prisiminti. Biudžetas turi būti realistinis, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomika lėtėja, tai turės poveikį Lietuvai. Turime kaupti rezervus, nes sveikatos apsauga, jei staiga atsitiktų kažkas ir kristų pajamos, būtų rezervas tam, kad nenutrūkstamai būtų rūpinamasi gyventojų sveikata“, – teigė V. Šapoka.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas antradienį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc., iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.