Anot jo, savivaldai reikėtų leisti į biudžetų deficitą neįtraukti išlaidų investicijoms skolinantis iš nacionalinio plėtros banko ILTE, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Savivaldybės kai kurios turi labai nemažai lėšų sukaupę, kitoms jų trūksta ir galbūt reikėtų šiek tiek pasiskolinti. Bet negalime visko atiduoti savivaldybėms, o nacionaliniu biudžetu finansuojamos sritys, pareigūnai, mokytojai, kad neturėtų lėšų“, – Seime po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį sakė J. Olekas.

„Turime laikyti tam tikrą balansą ir šiuo atveju tas (A. Syso – BNS) pasiūlymas įgalina savivaldybėms turėti šiek tiek laisvės, bet jis nenuskriaudžia per daug biudžeto“, – kalbėjo jis.

A. Sysas siūlymą teikė Vyriausybės pateiktoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, pagal kurias vieninteliu fiskalinės drausmės kriterijumi būtų laikomas išlaidų augimas. Parlamente jos ir anksčiau sulaukė kritikos, nes neleistų nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų perkelti į kitus metus.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) anksčiau perspėjo, jog priėmus tokį siūlymą savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat sakė, kad savivaldai neturėtų būti suteikta per daug laisvių skolintis.

Prezidentūra yra pasiūliusi leisti savivaldai į biudžeto deficitą neįtraukti ne tik ILTE, bet ir tarptautinių bankų finansuojamų investicijų, taip pat projektų, kuriuos savivaldybės kofinansuoja.

„Negali būti leidžiama savivaldybėms skolintis į dešinę, į kairę pusę kam tik nori. Dabar viršplaninių (lėšų – BNS) savivaldybės turi 622 mln. eurų, (...) kad ta suma nedidėtų iki milijardo, siūlome stabdyti šį procesą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

Vyriausybės pateiktame naujos redakcijos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatyme numatyta, kad savivaldybės iš savo biudžetų kitąmet galės išskaičiuoti tik ES paramą.

Finansų ministerija parengė naują Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo redakciją, pagal kurią vieninteliu fiskalinės drausmės kriterijumi būtų laikomas išlaidų augimas. Tai leistų kitų metų valdžios sektoriaus išlaidas didinti ne daugiau kaip 5,2 proc. Projekto svarstymas šiuo metu tęsiasi Seimo komitetuose.