Čia pat jau įsikūrė „Coca Cola HBC Lietuva“ iš JAV, „Sofa Brands International“ iš Jungtinės Karalystės, „Stora Enso Timber“ iš Suomijos bei Švedijos, „Svenheim“ iš Norvegijos, „Litalka Elektronik“ iš Vokietijos, estų „Graanul Invest“ ir dar daugiau nei 160 kitų užsienio kapitalo bendrovių. Apie tai, kokiomis naudomis naudojasi užsienio investuotojai ir kokių galimybių neįžvelgia Lietuvos verslininkai, šiandien kalbamės su Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo skyriaus vyriausiąja specialiste Andre Zenevičiene ir įmonių steigimo bei buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ direktoriumi Laurynu Čiučiu.

2015 m. Alytaus mieste veikė 1224 smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, 2016 m. 1230 įmonės, o 2017 m. sausio mėnesį – 1295.

Jau paruoštos darbo vietos

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė Alytuje įgyvendintas pilotinis „Spiečiaus“ projektas.

Bendradarbystės centras „Spiečius“ – šiuolaikiška darbo erdvė versliems ir aktyviems arba dar tik svajojantiems tokiais tapti. Joje VšĮ „Versli Lietuva“ alytiškiams siūlo 5 stacionarias ir keliolika mobilių darbo vietų, pasitarimų ir konferencijų zonas, poilsio erdvę, renginius, elektroninių ir kitų paslaugų paketą, konsultancijas bei partnerių paslaugas. Kaip sako A. Zenevičienė, didžiausia bendradarbystės centro vertė – nemokamos konsultacijos apie įmonės plėtrą, komerciją, komandos formavimą.

Vis dėlto, nors tai populiarus mažos biurokratijos ir didelės širdies miesto projektas, bet ne vienintelis. 3,5 tūkst. hektaro plotą užimančiame Alytuje pagaminama apie 4 proc. visos Lietuvos pramonės produkcijos.

Įkurti verslą Alytuje reiškia būti užtikrintu dėl patalpų ir dėl to, kad įmonėje nebus jaučiamas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Tačiau Alytus Lietuvos pramonės lyderio vardą užsitarnavo ne tik dėl to, kad miestas turi gilias gamybos tradicijas, bet ir dėl nuolat atnaujinamų pramonės zonų. Pramoninės teritorijos Alytuje užima daugiau nei 250 ha. Įmonės, kurios Alytuje išsinuomoja žemės sklypą ir įsipareigoja investuoti į verslui skirto statinio statybą bei įrengimus, dvejus metus atleidžiamos nuo šio sklypo žemės nuomos mokesčio, o kai investicijos pasiekia iš anksto sutartyje numatytą sumą, trejus metus atleidžiamos nuo sklypo žemės nuomos ir naujai sukurto nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Kitus penkerius metus pastarieji mokesčiai investavusioms įmonėms sumažinami 50 procentų, – pasakoja specialistė.

Šiuo metu šalia čia įsikūrusių užsienio kapitalo įmonių, laisvų patalpų plotas svyruoja nuo 595 kv. metrų iki 183 300 kv. metrų. Ir visa tai strategiškai labai patogioje vietoje – trijų didelių rinkų sankirtoje. Visai netoli, vos už 100 kilometrų nuo miesto – Rusijos Kaliningrado sritis. Nuo Alytaus iki Baltarusijos – tik 65 kilometrai, o Lenkija tiesiog ranka pasiekiama – už 55 kilometrų.

Specialistų netrūksta

„Investuotojus į Alytų traukia ne tik nebrangios patalpos, puiki strateginė vieta, bet ir specialistų gausa. Pagal gyventojų amžiaus vidurkį Alytus – jauniausias miestas Lietuvoje. Miesto gyventojų amžiaus vidurkis 30 – 44 metų. Pagal išsilavinimo rodiklį Alytaus gyventojai nusileidžia tik Lietuvos sostinei Vilniui. Alytuje 1 tūkst. gyventojų tenka 393 universiteto arba kolegijos išsilavinimą turintys asmenys“, – pasakoja L.Čiutys.

L. Čiutys primena, kad Alytuje veikia aukštoji mokykla – Alytaus kolegija, kurios absolventai įgyja aukštąjį išsilavinimą vadybos, technologijų informacijos ir komunikacijos technologijų srityse.

Alytaus kolegijoje kasmet studijuoja apie 2 tūkst. studentų. Čia įskiepyta aukšta darbo kultūra, kruopštumas, atidumas detalėms, lojalumas ir pagarba darbdaviui yra labai vertinami užsienio investuotojų. Todėl daugelis baigusiųjų kolegiją įgytas žinias pritaiko ir darbą randa Alytuje. Yra dalis specialistų, kurie kiekvieną dieną gyvendami Kaune ar Vilniuje, važiuoja į darbą Alytuje.

„Įkurti verslą Alytuje reiškia būti užtikrintu dėl patalpų ir dėl to, kad įmonėje nebus jaučiamas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas. Visa tai garantuoja konkurencinį pranašumą ir Lietuvos, ir užsienio rinkose. Be to, socialiai atsakingas verslas gali prisidėti prie vidutinio darbo užmokesčio kilimo šioje apskrityje“, – pastebi kokybišką pagalbą verslui teikiančios bendrovės vadovas.

Dzūkijos sostinėje daugiausia investavo Estija – 28,96 mln. eurų, Suomijos investicijos Alytuje siekia 21,20 mln. eurų. Norvegija Alytuje investavo 7,30 mln. eurų, Jungtinės Karalystės įmonės – 5,68 mln. eurų, Vokietija – daugiau kaip 4 mln. eurų, Italija – kiek mažiau kaip 3 mln. eurų. 0,84 mln. eurų Alytuje investavo Lenkijos, 0,03 mln. eurų – JAV bendrovės.