Kas savaitę darbą praranda maždaug 10 tūkst. žmonių, ir jau niekas nebegali būti ramus dėl savo darbo vietos. Stambiausi šalies darbdaviai sutaria: jeigu Vyriausybė nekeis politikos, o bankai ir toliau gniauš kreditus, bankrotų ir nedarbo tik daugės.

Nesukaupė atsargų sunkmečiui

"Visi rengėmės vasarai, išėjome trumpais marškinėliais į kiemą, ir pradėjo snigti. Niekas nebuvo tam pasiruošęs", – pasikeitusias verslo sąlygas vaizdžiai apibūdino bendrovės "Agrowill Group" generalinis direktorius Mindaugas Juozaitis.

Pokyčiai, apie kuriuos kalba stambios įmonės vadovas, netikėtai užklupo ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio verslininkus – JAV susiformavusi nekilnojamojo turto krizė pirmiausia sukrėtė finansų rinkas, o netrukus padariniai jau buvo justi visuose ekonomikos sektoriuose.

Skirtumas tarp Lietuvos ir kai kurių kitų valstybių yra tas, anot M.Juozaičio, kad kitų šalių vyriausybės turėjo rimtesnių poveikio priemonių, kurias dabar sėkmingai taiko. Lietuva nebuvo sukaupusi jokių atsargų, o pradėjus mažėti biudžeto pajamoms nesugebėjo greitai reaguoti ir mažinti sąnaudų.

"Nieko kito neliko, kaip tik didinti mokesčius, nors visas kitas pasaulis juos mažino, kad verslas galėtų kvėpuoti", – palygino M.Juozaitis.

Įjungtas taupymo režimas

Šiandien, ko gera, nerasime įmonės, kuri nebūtų optimizavusi veiklos, – išlaidas sumažino visi. Pirmiausia atsisakyta nebūtiniausių prekių ir paslaugų, vėliau – sumažinti atlyginimai darbuotojams, atsisakyta mažiausiai naudingų specialistų. Kas toliau?

Dienraščio kalbinti didžiųjų įmonių vadovai sutaria: yra ribos, kiek galima mažinti biudžetus, o iš sukauptų atsargų ar iš inercijos įmonės ilgai išgyventi negalės. Būtina pagalba iš šalies – reanimuojanti Vyriausybės politika ir bankų kreditai.

Dabar daugelis bando sudėlioti prioritetus taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę "Agrowill Group" neišpirko 315 tūkst. litų obligacijų emisijos, nes pritrūko lėšų. Tačiau įmonė sumokėjo atlyginimus darbuotojams ir patręšė laukus, iš kurių užderės naujas derlius.

"Mūsų įvaizdžio tas faktas dėl obligacijų emisijos nepagerino, bet nusprendėme rinktis mažesnę blogybę. Mūsų tikslas – išgyventi", – sakė M.Juozaitis, kuris veiklai optimizuoti pasitelkia visas įmanomas galimybes. Pavyzdžiui, anksčiau įmonė pašarus pirkdavo, o dabar juos gamina pati, nes taip pigiau.

Valdžios paramos nejaučia

Dažna įmonė nekantriai svarsto, kas atsitiks pirmiau: teks bankrutuoti ar pavyks sulaukti Vyriausybės išmesto gelbėjimo rato. Įvairūs verslą atpalaiduojantys veiksmai, tarp jų – kreditai verslui ir Darbo kodekso pakeitimai, kasdien tampa vis svarbesni.

"Realiai jokių veiksmų ir praktinių žingsnių nematyti. Kuo ilgiau Vyriausybė dels, tuo mažesnė dalis verslininkų tos paramos sulauks. Dabar svarbiausia – veikti greitai", – politikus ragino bendrovės "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika.

Kai kurie verslininkai, tarp jų ir "Invaldos" direktorius Darius Šulnis, sakė didelių vilčių į valstybės pagalbą nededantis: "Nelabai tikimės ir nelaukiame pagalbos iš šalies, o dedame pastangas patys. Tokia mūsų pozicija buvo visada."

Kalbas apie tai, kad "Invalda" šiuo metu išgyvena tik iš skolintų lėšų ir kad už skolas turėjo savo investicijų banką "Finasta" perduoti "Snorui", D.Šulnis laiko nepagrįstomis. Esą įmonė patiria finansinių sunkumų, bet jie tikrai nėra tokie dideli.

Greitoji pagalba verslui

Šią savaitę paaiškėjo, kad pirmieji ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai jau pakeliui jų labiausiai laukiančioms bendrovėms. Kreditus pradeda teikti Medicinos, Ūkio ir Šiaulių bankai, kurių pasiūlymai buvo priimtiniausi. Antradienį Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tarybos posėdyje dalyvavęs Ūkio ministras Dainius Kreivys aiškino, kad bankas "Parex" nepasirinktas dėl per siauro tinklo, o SEB bankas atmestas dėl prasto pasiūlymo.

Ministras užtikrino, kad paraiškos gauti paskolas bus priimamos nuolat, o paskolų teikimas verslui nestrigs. Kai kurie posėdyje dalyvaujantys verslininkai nerimavo, kad atrinkti bankai paskolas pirmiausia teiks savo klientams. Ministerijos atstovai tokius nuogąstavimus bandė išsklaidyti tvirtindami, kad savo klientams bankai galės teikti ne daugiau kaip 40 proc. kreditų, nes taip numatyta konkurso sąlygose.

"Aprangos" generalinis direktorius Rimantas Perveneckas pabrėžė, kad dabar visus vienija bendras tikslas – išgyventi, esą apie pelną verslininkai dabar nė nesvajoja. Būtų gerai, anot jo, jeigu Vyriausybė imtųsi didesnio vaidmens ir bandytų tartis su bankais gelbėti verslą.

M.Juozaitis pasigenda tvirtesnio valstybės stuburo: jeigu valdžia keltų griežtesnius reikalavimus Skandinavijos bankams, finansų sektorius būtų lankstesnis.

Kaltina 5 mlrd. litų žala

Šaliai klimpstant į recesijos liūną kritika Vyriausybei ir jos vykdomai politikai nepaliaujamai aštrėja, o mokesčių reformos vadinamos ne ekonomikos skatinimo, bet ekonomikos stabdymo paketu. Šią savaitę pristatytame interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai projekte sakoma, kad dėl netinkamos konservatorių vadovaujamos Vyriausybės parengtos mokesčių reformos Lietuvos ekonomika šįmet gali patirti 5 mlrd. litų žalą.

Interpeliacijos projekte, kurį socialdemokratai šiuo metu derina su kitomis opozicinėmis frakcijomis, teigiama, kad gruodį priimtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino padėtį Lietuvoje. Esą beatodairiškas ekonomikos stabdymas dažniausiai blogina jos būklę, sukeldamas įmonių bankrotus, nedarbą ir ilgalaikį gamybos smukimą. Konstatuojama: jeigu nebūtų įgyvendinta mokesčių reforma, padėtis dabar būtų geresnė. Vyriausybės veiksmai esą tik sustiprino tikimybę, kad slepiami mokesčiai, didina nedarbą ir skatina kitus socialinius neramumus.

Ūkio ministras D.Kreivys anksčiau yra minėjęs, kad jei Vyriausybė nebūtų patvirtinusi 5 mlrd. litų vertės ekonomikos skatinimo plano, ūkio nuosmukis esą galėtų siekti 15 proc. Atrodo, kad nepaisant valdžios bandymo keisti šalies ūkio kryptį, į gilią duobę grimztama vis didesniu pagreičiu, o dugno dar nematyti. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas per pirmus tris šių metų mėnesius sumenko 12,6 proc., o "DnB Nord" banko analitikai jau prognozuoja 15 proc. sieksiantį metinį šio rodiklio nuosmukį.

Valdžia trukdo, ne padeda

Kritikos valdantiesiems negaili ne tik opozicijos, bet ir verslo sektoriaus atstovai. Paklaustas, kaip vertina esamą Vyriausybės mokesčių politiką, dažnas verslininkas atsako panašiai: "Ji labiau trukdo, negu padeda išgyventi."

M.Juozaitis įsitikinęs, kad mūsų valstybė kur kas daugiau laimėtų, jeigu iš esmės pakeistų mokesčių politiką: sumažinusi mokesčius valstybė vėl taptų konkurencinga ir patraukti investuotojams.

Jis pateikė pavyzdį: supratę, kad negali konkuruoti su vokiečiais ir prancūzais, airiai tapo lengvatinių mokesčių zonos valstybe Europoje. Toks sprendimas pasiteisino – nemenka dalis JAV investicijų į Europą atėjo būtent per Airiją.

Drabužių tinklo "Apranga" generalinio direktoriaus R.Pervenecko nuomone, pusmetis yra pakankamas laikas, kad būtų galima daryti išvadas apie mokesčių reformos naudą ar žalą. Esą dabar Vyriausybė turėtų nustoti gąsdinti verslininkus ir šalies gyventojus, nes tai neduoda jokios naudos.

"Nebūkime pernelyg konservatyvūs, darykime išvadas sparčiau, taisykime padėtį, kad kuo daugiau mūsų tą krizę išgyventų", – ragino politikus R.Perveneckas.

Peikia ir analitikai

Vyriausybės pastangas gaivinant šalies ūkį ir tiesiant pagalbos ranką verslui yra kritikavę ekonomikos analitikai. SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, ekonomikos gaivinimo planas kol kas realiai neveikia ir turi tik simbolinės įtakos ekonominiams procesams. O įsisenėjusios Lietuvos bėdos, tokios kaip biurokratizuotas verslo reguliavimas, lankstumo stokojanti darbo rinka, nepalanki smulkiųjų ir vidutinių įmonių veiklos aplinka, neišnyko.

Didžiausias atsigavimo viltis G.Nausėda sieja su grįžtančiu pasitikėjimu tarptautinėje finansų rinkoje ir šių metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje atsigausiančiomis šalies eksporto rinkomis.

"Dnb Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, esą jeigu Vyriausybė ir toliau laikysis taupymo politikos, didelių teigiamų permainų tikėtis neverta. "Tačiau jei Vyriausybė ims aktyviai naikinti biurokratines kliūtis verslui ir pasistengs pritraukti verslui finansuoti daugiau išorės lėšų, nes vidinių išteklių tam nepakanka, ekonomikos smukimas bus mažesnis", – mano ekonomikos ekspertas.

Laukia bankų malonės

Ekonomikai kylant net ir jokios reputacijos neturinčiam naujam rinkos dalyviui gauti banko kreditą veiklai finansuoti nebuvo sunku. Verslo bendruomenė patvirtina, kad kreditai buvo kone per prievartą brukami. Dabar gauti paskolą net ir labai mažos rizikos projektui nepaprastai keblu.

"Kreditų pratęsimo sąlygos sudėtingos, o tartis dėl naujų paskolų – dar sunkiau, dėl to visiems labai trūksta apyvartinių lėšų", – pasakojo G.Čeika, kurio vadovaujamai bendrovei SEB ir "Swedbank" neseniai atidėjo 4,7 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą keletui mėnesių.

Toks atidėjimas, anot "Snaigės" vadovo, nėra labai paguodžiantis, nes per krizę reikalingas ilgesnis atidėjimas. Verslininkas atkreipė dėmesį į ne tokias rizikingas paskolų formas, pavyzdžiui, faktoringą. Trumpalaikės paskolos taip pat galėtų būti pakeistos į ilgalaikes.

"Sunku mąstyti apie veiklą, kai atėjus mėnesio pabaigai nesi tikras, kiek ir kokių įsipareigojimų pavyks įvykdyti. Valstybė su bankais turėtų rasti būdą, kaip finansuoti pramonės įmonių veiklą, kad nors kiek galėtume atsikvėpti ir mąstyti apie verslą, o ne apie įsipareigojimus", – kalbėjo G.Čeika.

Rykštė – išaugę akcizai

Kur kas skaudžiau nei krizė kai kurioms įmonėms smogė Vyriausybės sprendimas padidinti akcizus. "Alitos" valdybos pirmininkas Vytautas Junevičius teigė, kad gėrimų pramonės sektoriui verslo aplinka drastiškai pablogėjo jau 2008 m. sausį, kai akcizas išaugo 20 proc. Šį sausį akcizai padidėjo dar 15 proc. Statistika rodo, kad padidinusi šiuos mokesčius valstybė surenka apie 30 proc. mažiau mokesčių, o šio sektoriaus bendrovių apyvarta krito dar smarkiau. Skaičiuojama, kad Lietuvoje stipriojo alkoholio akcizai yra 2,3 karto didesni, negu nustatyta minimaliuose ES reikalavimuose.

"Nesame Mėnulyje. Gyvename šalia Rusijos, Baltarusijos, kur analogiški produktai neįtikimai pigūs, – atkreipė dėmesį V.Junevičius. – Dabar klesti šešėlinė ekonomika, nuo kurios kenčiame ne tik mes, bet ir valstybė, nesurinkdama mokesčių."

Su šešėliniu verslu konkuruoti priversta "Alita" jau skaičiuoja pirmus nuostolius: sumažėjus gėrimų paklausai teko pereiti nuo penkių iki keturių darbo dienų. Kolektyvą teko mažinti ketvirtadaliu, maždaug 25 proc. apkarpyti atlyginimai likusiems darbuotojams, kurių šiuo metu įmonėje yra apie 200.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizų už alkoholinius gėrimus sumokėta 73,1 mln. litų mažiau. Beveik visą šią sumą – 71,6 mln. litų – sudaro sumažėjęs akcizų už etilo alkoholį (stipriuosius gėrimus) surinkimas.

Pasak Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidento Lauryno Vilimo, skaičiai rodo, kad sprendimas per pastaruosius dvejus metus smarkiai padidinti stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizą buvo klaidingas ir padarė žalos valstybės biudžetui ir įmonėms.

Grėsmės Rytų rinkose

Alytaus bendrovei "Snaigė", kuri daugumą produkcijos eksportuoja, labiausiai nerimą kelia pokyčiai Rytų rinkose. Nuvertėjusios šalių valiutos, atsiradusios mokumo problemos – tik dalis rūpesčių. Neseniai Ukraina pateikė dar vieną staigmeną – nuo kovo 18 d. pradėti taikyti nuo 5 iki 13 proc. didesni importo muitai šaldytuvams. Toks sprendimas pažeidžia Ukrainos tarptautinius įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai, dėl to Lietuva Ukrainai įteikė notą.

"Kol kas jokių žinių, glaudžiai bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija, sekame visas naujienas ir tikimės, kad sprendimas bus atšauktas", – vylėsi G.Čeika.

"Snaigei" kelia rūpesčių ir sumažėjusios kreditų ir pardavimo draudimo galimybės Rytų rinkose – pastaruoju metu tokius sandorius drausti atsisako iki tol šias paslaugas teikusios finansų įstaigos.

Pernai "Snaigė" Ukrainoje pardavė produkcijos už daugiau kaip 72 mln. litų, tai yra 25 proc. mažiau negu 2007 m.

Specialisto komentaras

SEB banko Verslo klientų departamento direktorius Aivaras Čičelis

Jau kurį laiką besitęsiantis Lietuvos ekonomikos lėtėjimas lemia tai, kad bankas griežčiau vertina skolintis norinčias įmones. Kita vertus, nors pačios kreditavimo sąlygos banke griežtėjo (didėjo palūkanų maržos ir kreditą imančio bendrovės finansuojamos projekto dalies suma), patys kriterijai išliko tokie patys – atsiperkantys projektai kredituojami kaip ir anksčiau, bankas teikia naujus kreditus ir yra pasirengęs toliau tai daryti. Žinoma, dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis bankas, spręsdamas, ar suteikti paskolą, kur kas didesnį dėmesį kreipia į tai, kaip klientai, lėtėjant ekonomikai ir smunkant vidaus paklausai, sugeba prie to prisitaikyti – greitai persiorientuoti, kaip kinta įmonės pardavimas, pelningumo maržos ir kartu gebėjimas užtikrinti pinigų srautą kreditams sumokėti. Siekiame lanksčiai dirbti ir su esamais klientais, padėti jiems pertvarkyti savo verslą taip, kad bendrovė ir toliau galėtų sėkmingai plėtoti savo veiklą ir tęsti partnerystę, teikiame kreditus apyvartinėms lėšoms finansuoti. Verslo finansavimas vyksta, ir vien nuo šių metų pradžios SEB bankas šalyje veikiančioms verslo įmonėms suteikė daugiau nei 800 mln. litų naujų kreditų, iš jų beveik 600 mln. litų – apyvartinėms lėšoms finansuoti. Palankiai vertinami projektai, kurie iš dalies yra finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis – tokiu atveju bankui ir projekto plėtotojui tenka mažesnė finansavimo dalis, o kartu ir rizika. Be to, įgyvendinant tokius projektus, paprastai perkami nauji įrenginiai, įmonės didina veiklos efektyvumą, užsitikrina galimybę sėkmingiau konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. Dėl šių priežasčių tokius projektus vertiname palankiau ir stengiamės pasiūlyti išskirtines kreditavimo sąlygas.

Ekonomikos duobė gilėja

Šią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmus tris šių metų mėnesius sumenko 12,6 proc. Ūkio nuosmukis pranoko ankstesnes analitikų prognozes ir kovo pabaigoje atliktus Finansų ministerijos skaičiavimus.

Didžiausią recesijos smūgį patyrė apdirbamoji pramonė, mažmeninė prekyba, statyba ir nekilnojamojo turto verslas. Žemės ūkio ir ne gamybos paslaugas teikiančių įmonių nuosmukis buvo šiek tiek švelnesnis.

Pirmi ekonomikos recesijos požymiai šalyje užfiksuoti praėjusių metų gale: 2008 m. ketvirtą ketvirtį šalies BVP sumažėjo 2,2 proc. Užteko vos trejeto mėnesių, kad ekonomikos nuosmukio pagreitis išaugtų kone šešiskart.

Vartojimas smarkiai krinta

Įmonėms smarkiai kirto ir kritęs vartojimas. Per pirmus tris šių metų mėnesius mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje nukrito 30,8 proc., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Smuko visose srityse veikiančių prekybos įmonių ir maitinimo įstaigų apyvarta.

Šaltinis: Statistikos departamentas