Nors Lietuvoje po ketverių metų vėl ėmė augti realus darbo užmokestis, toli gražu ne visi darbuotojai gali puoselėti didelius lūkesčius. Atlyginimai sparčiausiai kils tiems, kurie ir taip uždirba daugiausia.

Džiaugtis dar anksti

Pirmą 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje padidėjo 4,4 proc. Be to, pirmą sykį po krizės oficialūs Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinio statistinio darbuotojo gerovė ėmė kilti – realusis (atsižvelgiant į infliaciją) darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos ūgtelėjo 2,1 proc.

Vis dėlto ekonomistai teigia, kad labai džiūgauti kol kas neverta, nes šis darbo užmokesčio didėjimas daugiausia buvo nulemtas minimalios algos padidinimo. Be to, darbo užmokesčiui sparčiau augti trukdo vis dar didelis išliekantis nedarbo lygis.

„Aukštas nedarbo lygis rinkoje eliminuoja spaudimą darbo užmokesčiui didėti. Spartaus augimo negalima tikėtis. Tokį tikrai gana spartų augimą matėme pirmą šių metų pusmetį, tačiau pusę to augimo lėmė minimalios mėnesinės algos padidinimas“, – sakė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.

Pasak jos, darbo atlygiui didėti trukdo ir tai, kad euro zona išlieka apimta recesijos, daug neaiškumų yra ir dėl vienos pagrindinių Lietuvos rinkų – Rusijos ekonomikos – perspektyvų.

Graibstomi specialistai

Visgi yra specialybių, kurių atstovams šios galimos grėsmės nebaisios. Jų atlyginimai auga kur kas sparčiau nei bendras šalies vidurkis, o dėl tokių specialistų varžosi darbdaviai, siūlydami ne tik didesnius pinigus, bet ir įvairias motyvacines priemones. Tokia situacija susidariusi tuose sektoriuose, kuriuose, nors nedarbo lygis didelis, darbuotojų trūksta.

„Koks atlyginimas bus, didės jis ar mažės, labai priklauso nuo to, koks yra tam tikros srities specialistų poreikis. Mes stebime labai didelį informacinių technologijų srities specialistų poreikį. Jų labai trūksta, o įmonės užsiima galvų medžiokle, darbuotojai perviliojami iš vienos įmonės į kitą. O tam, kad perviliotum ir taip gerai uždirbantį žmogų, turi pasiūlyti ką nors tokio – ne tik didesnį atlyginimą, bet ir įvairių priedų“, – sakė darbuotojų atrankos bendrovės „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Pasak jos, taip pat labai trūksta transporto specialistų, ekspedijavimo, logistikos specialistų. „Mes esame tranzitinė šalis, tad šių specialistų poreikis tikrai nemažės, ir įmonės, norinčios juos prisivilioti, turės kelti atlyginimus ar taikyti kitą motyvavimo sistemą“, – teigė darbuotojų paieškos specialistė.

R.Karavaitienė pasakojo, kad darbo rinkoje taip pat jaučiamas didelis pardavimo srities vadybininkų, daugiausia paslaugų sektoriuje, poreikis.

„Atlyginimus šioje sferoje dažniausiai sudaro pastovi dalis ir priedai už pasiektus rezultatus. Pastovioji dalis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, įmonėje išdirbto laiko ir t. t. Tačiau pastaruoju metu stebima tendencija, kad ta pastovioji atlyginimo dalis pardavimo vadybininkams kyla“, – pastebėjimais dalijosi „CV Online“ atstovė.

Jos teigimu, taip pat galima išskirti kelias sritis, kuriose atlyginimai išlieka gana aukšti, – tai administravimas, finansai, rinkodara, reklama.

Darbuotojų trūksta

Informacinėmis technologijomis užsiimančias įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis sutinka, kad šiame sektoriuje vyksta galvų medžioklė, tačiau sako, kad ji būtų dar aktyvesnė, jei būtų ką medžioti. Pasak jo, jau po gerų metų Lietuvoje trūks apie 5 tūkst. informacinių technologijų specialistų, tad jų darbo užmokestis ir toliau augs.

„Aktyvi darbuotojų medžioklė vyksta jau maždaug ketverius pastaruosius metus. Ypač šis procesas buvo suaktyvėjęs, kai į Lietuvą žengė tokie gigantai kaip “Barclays„ ar “Western Union„. Šios bendrovės perviliojo išties daug specialistų. Kita vertus, yra ir atvirkštinis judėjimas. Kai kurie žmonės, padirbę ten, grįžo į lietuvių įmones“, -– laikraščiui teigė E.Žvirblis.

Anot jo, geras informacinių technologijų specialistas tikrai nesunkiai gali rasti darbą, kuris atitiktų jo poreikius: „Vienam gal svarbu vykdyti nurodymus ir gauti normalų atlyginimą, o kitą gali motyvuoti darbdavio suteikiama laisvė, galimybė įgyvendinti idėjas, geras kolektyvas ir panašiai. Darbų tikrai yra visokių, o darbuotojų trūksta.“

Pasak E.Žvirblio, informacinių technologijų sektoriui svarbiausia visgi yra ne sotesnio kąsnio ieškančių darbuotojų migracija, o bendras jų trūkumas. „Infobalt“ vadovas skaičiuoja, kad studijuoti informacines technologijas kasmet renkasi keli tūkstančiai, o, pavyzdžiui, socialinius mokslus – keliasdešimt tūkstančių abiturientų. Dėl to jau ne viena informacinių technologijų srityje dirbanti bendrovė darbuotojų ieškosi užsienyje, o ateityje ši tendencija, jei Lietuvoje niekas nesikeis, tik stiprės. Visgi pašnekovas teigė, kad darbuotojų paieška ir užsienyje ne visuomet būna sėkminga.

E.Žvirblio teigimu, informacinių technologijų specialisto vidutinis darbo įkainis Lietuvoje yra maždaug 30–32 eurai už valandą. Toks pats jis yra ir Latvijoje bei Estijoje. Tačiau patyrę specialistai uždirba dar didesnes sumas, o jų atlyginimas gali siekti ir apie 20 tūkst. litų į rankas per mėnesį.

Be to, statistika teigia, kad vidutinis atlyginimas informacinių technologijų sektoriuje pastaruosius dvejus metus augo dvigubai sparčiau nei šalies vidurkis ir sudarė apie 5–6 proc. per metus. Kai kurie aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų specialistai savo atlyginimus pernai sugebėjo net pasidvigubinti.

Didinti reikia atsargiai

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė V.Klyvienė prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet augs apie 3,5–4 proc. Anksčiau banko ekspertai prognozavo kiek didesnį darbo užmokesčio augimą, tačiau dabar akivaizdu, kad šioms viltims nelemta išsipildyti, nes dėl didelio nedarbo, mažiausiai uždirbančių nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai nedidės.

Pasak V.Klyvienės, padidinus minimalią algą netgi pastebima tendencija, kad gerokai išaugo už mažesnį nei minimalus atlyginimą dirbančių žmonių skaičius. Tai reiškia, kad darbdaviai ieško būdų išvengti padidėjusių sąnaudų darbuotojų atlyginimams.

„Tik labai nuosaikus minimalios algos kėlimas neturi neigiamo poveikio darbo rinkai ir ekonomikai“, – teigė V.Klyvienė.

Jos manymu, minimalios algos padidinimas iki 1000 litų nebuvo itin nuosaikus, nes augimas siekė 18 proc., o tai kai kurioms įmonėms sukėlė didelį šoką.

„Mano asmenine nuomone, tai nėra protingas sprendimas“, – paklausta, ką mano apie Darbo partijos (leiboristų) iniciatyvas minimalią algą nuo kitų metų didinti iki 1200 litų, sakė V.Klyvienė

Ji pridūrė, kad labiau reikėtų galvoti apie minimalios algos diferencijavimą, kai mažesnis minimalus atlyginimas būtų mokamas jauniems, darbo patirties dar neturintiems žmonėms, o patyrę darbuotojai gautų daugiau.

Nors kai kas svarsto, kad minimalus atlyginimas galėtų būti diferencijuojamas pagal regionų ekonominį lygį, tačiau, pasak V.Klyvienės, tai nėra tinkamas sprendimas, nes tokiu atveju, pavyzdžiui, Vilniuje registruotos įmonės greitai persiregistruotų kur nors provincijoje, kad galėtų mokėti mažesnius atlyginimus darbuotojams.

Užsimojo kaip reikiant

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys sako, kad metų pabaigoje minimalią algą ketinama didinti iki 1200 litų.

„Iš tiesų tai svarbiausias mūsų įsipareigojimas, ir iš dalies jis jau įgyvendintas – minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė partijos lyderis.

Jis tvirtino, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas davė daug naudos Lietuvos žmonėms ir neapkrovė verslo, o skeptikų prognozės nepasitvirtino. „Todėl manau, kad kitų metų viduryje jau būtų galima kalbėti apie minimalios mėnesio algos padidinimą iki 1509 litų“, – sakė Darbo partijos (leiboristų) vadovas.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad tokius pareiškimus reikia vertinti ne tiek finansiniu, kiek politiniu požiūriu.

„Mes visada teigėme, kad neatsargus minimalios mėnesio algos didinimas pirmiausia gali labai stipriai pakenti kuriant naujas darbo vietas. Šios Vyriausybės neapgalvoti veiksmai padidinti minimalią algą iki 1000 litų tokius padarinius jau sukėlė. Visi matome, kad iki pernai metų pabaigos nuosekliai vykęs nedarbo mažėjimas dabar sustojo. Antra, mes visada labai aiškiai pasisakėme prieš PVM lengvatų taikymą. Tą patį pasakė ir premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo jo patarėjas Stasys Jakeliūnas. Nematau jokių argumentų, kodėl dabar turėtume keisti savo nuomonę: Darbo partijos siūlymas dėl PVM lengvatų yra visiškai nelogiškas ir nepamatuotas“, – teigė A.Kubilius.

Bedarbių nemažėja

Pirmą šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 13,1 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei paskutinį 2012 m. ketvirtį.

Pirmą šių metų ketvirtį šalyje buvo 191,2 tūkst. bedarbių, t. y. 1,1 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei paskutinį 2012 m. ketvirtį.

Vyrų nedarbo lygis pirmą 2013 m. ketvirtį buvo 14,8 proc., moterų – 11,4 proc. Minėtu laikotarpiu, palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis padidėjo 0,7 procentinio punkto, moterų – sumažėjo 0,5 procentinio punkto. Pirmą 2013 m. ketvirtį bedarbių vyrų buvo 107,6 tūkst., moterų – 83,7 tūkst.

Ilgalaikio nedarbo lygis pirmą 2013 m. ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei paskutinį 2012 m. ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių buvo 86,6 tūkst., arba beveik kas antras bedarbis (45,3 proc.), – tai 0,7 tūkst. (0,8 proc.) mažiau nei paskutinį 2012 m. ketvirtį.

Pirmą 2013 m. ketvirtį šalyje dirbo 1,267 mln. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 5,7 tūkst. (0,4 proc.). Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius labiausiai sumažėjo statyboje (12 tūkst.) ir žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (9,9 tūkst.), o padidėjo pramonėje (9,1 tūkst.).

Šalies ūkyje pirmą 2013 m. ketvirtį dirbo 617,1 tūkst. vyrų ir 650,1 tūkst. moterų. Pirmą 2013 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, dirbančių vyrų skaičius sumažėjo 8,5 tūkst., o moterų 2,8 tūkst. padidėjo.

Devyni iš dešimties (90 proc.) užimtų gyventojų pirmą 2013 m. ketvirtį dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką. Vyrai dažniau nei moterys dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką – atitinkamai 91,4 ir 88,8 proc.

15–64 metų gyventojų užimtumo lygis pirmą 2013 m. ketvirtį siekė 62,3 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto. 15–64 metų vyrų užimtumo lygis buvo 62,7 proc., moterų – 62 proc.

Pirmą 2013 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, vyrų užimtumo lygis sumažėjo 0,9, moterų padidėjo 0,7 procentinio punkto.

55–64 metų gyventojų užimtumo lygis pirmą 2013 m. ketvirtį siekė 52,4 proc. ir buvo 1,1 procentinio punkto didesnis nei ketvirtą 2012 m. ketvirtį.

Pirmą 2013 m. ketvirtį šalyje buvo 1,77 mln. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų – tai yra 1,6 tūkst. (0,1 proc.) mažiau nei ketvirtą 2012 m. ketvirtį.

Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis šalyje pirmą 2013 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir buvo 22,7 proc.

Pirmą 2013 m. ketvirtį 15–24 metų bedarbių buvo 27,7 tūkst. ir, palyginti su ketvirtu 2012 m. ketvirčiu, jų skaičius sumažėjo 4 tūkst. (12,5 proc.). Pirmą 2013 m. ketvirtį kas penkioliktas 15–24 metų asmuo buvo bedarbis.

Pirmą ketvirtį šalies ūkyje dirbo 94,6 tūkst. 15–24 metų gyventojų, jų skaičius, palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, padidėjo 1,5 tūkst. (1,6 proc.). Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo 80,2 proc. 15–24 metų užimtų gyventojų.

Jaunimo užimtumo lygis pirmą 2013 m. ketvirtį buvo 23,5 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,5 procentinio punkto. Pirmą 2013 m. ketvirtį kas ketvirtas 15–24 metų asmuo buvo užimtas.

Pirmą šių metų ketvirtį 280,3 tūkst., arba 69,6 proc., 15–24 metų gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs. Iš jų 94,1 proc. mokėsi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje.

Šaltinis: Statistikos departamentas