„Tikimės, artimiausių savaičių bėgyje galutinius sprendimus turėsime“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Žemaitis.

Taip jis kalbėjo prieš Vyriausybei trečiadienį svarstant įstatymų pataisas, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas. 

K. Žemaičio teigimu, kol kas „Rheinmetall“ nėra nusprendusi, kur konkrečiai gamykla galėtų būti statoma, įmonei pasiūlytos kelios potencialios lokacijos.

„Kol kas galutinių sprendimų nėra, pati įmonė kai priims sprendimą investuoti, tikėtina, ji priims tą sprendimą jau žinodama potencialias vietas. Mūsų agentūros (...) nuolatos dirba su investuotoju, pateikia įvairias potencialias lokacijas“, – kalbėjo viceministras.

Anot jo, „Rheinmetall“ iš Lietuvos tikisi greitų valdžios sprendimų: „Kad Lietuva būtų lanksti ir greita savo sprendimuose valstybė“.

Kol kas galutinių sprendimų nėra, pati įmonė kai priims sprendimą investuoti, tikėtina, ji priims tą sprendimą jau žinodama potencialias vietas.

 

Viceministro teigimu, priėmus įstatymų pataisas, „Rheinmetall“ ir kitų gynybos pramonės įmonių gamyklos Lietuvoje įsikurtų gerokai greičiau.

„Kiekvienas norime, kad gamykla stovėtų už dešimt mėnesių, o ne už trejų metų“, – sakė viceministras.

Jis taip pat pridūrė, jog Vokietijos bendrovė dar nėra nusprendusi ir dėl gamyklos statybų finansavimo modelio.

Vėliau trečiadienį K. Žemaitis tikino, kad dėl investicijų Lietuvoje aktyviai kalbamasi ne tik su „Rheinmetall“, bet ir daugiau didelių Vakarų gynybos pramonės įmonių.

„Yra ne viena įmonė, su kuria nuolat vyksta įvairios diskusijos apie potencialias investicijas Lietuvoje, ne tik Vokietijos, bet ir kitų sąjungininkų“, – LRT radijui sakė K. Žemaitis.

„Yra didelis susidomėjimas Lietuvos potencialu būtent gynybos pramonės srityje“, – pridūrė viceministras.

Yra didelis susidomėjimas Lietuvos potencialu būtent gynybos pramonės srityje.

 

Paklaustas, kiek investicijų reikėtų tokiai gamyklai, K. Žemaitis konkrečios sumos neįvardijo ir patikino, kad ji galėtų būti paviešinta artimiausiomis savaitėmis, baigus diskusijas su įmone.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas yra sakęs, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.

K. Žemaitis LRT radijui nepatvirtino šios sumos: „Apie tai, koks gali būti Lietuvos dalyvavimas, irgi yra proceso dalis. Tikimės, kad per artimiausias savaitės paaiškės ir įmonė pati iškomunikuos savo planus.“

Vyriausybė trečiadienį pritarė kelių įstatymų pataisoms, kurios nustatytų tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Priėmus tą numatančius Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

Tokiems projektams išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, pataisos parengtos reaguojant į besikeičiančią geopolitinę padėtį, esą būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.