Nuo spalio vidurio iki gruodžio turėjusi plačiai skambėti nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje kibernetinio saugumo bei informacinio atsparumo kampanija tapo gerokai kuklesnė ir aplenkė didžiuosius naujienų portalus. Daugiau nei pusė suplanuotų jos lėšų grįš į valstybės iždą.

842 tūkst. eurų grįš į biudžetą

Gyventojų atsparumą kibernetinėms atakoms, netikroms naujienoms turėję stiprinti vaizdo reportažai, klipai bei publikacijos turėjo šmėžuoti regioninėje ir tautinių mažumų žiniasklaidoje, taip pat – kai kuriuose televizijos kanaluose.

Tuo metu planai paskleisti plačiai žinią didžiuosiuose interneto portaluose dėl pirkimų nesklandumų žlugo. Daugiau nei 842 tūkst. eurų nepanaudota, nes dėl pirkimų sąlygų pažeidimų kanceliarija turėjo nutraukti sutartį su įmonių grupe „Carat“ ir „Integrity PR“.

Šios viešųjų ryšių ir reklamos agentūros buvo laimėjusios vieną iš keturių pirkimo dalių.

„Gauta pretenzija, kad šią pirkimo dalį laimėjusio tiekėjo pasiūlyme dviejose iš aštuonių perkamų paslaugų pasiūlytos internetinės žiniasklaidos priemonės neatitinka konkurso sąlygose nustatytų auditorijos pasiekiamumo reikalavimų“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos BNS pateiktame atsakyme.

„Natūralu, kad tikrai tikėjomės kuo didesnio padengimo. Vienos dalies neįgyvendinimas sukuria tam tikrų sričių, kurios nebuvo padengtos. Bet iš esmės tos temos, kurios buvo pateiktos ir viešojoje erdvėje, jos matėsi ir stebint iš šalies“, – BNS sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Kitą 300 tūkst. eurų vertės pirkimo dalį laimėjo įmonės „Vox vera“ ir „BPN LT“ – joms patikėta „įsukti“ kampaniją regioninėje žiniasklaidoje.

„Media House“ ir „IC Baltic“ už 100 tūkst. eurų turėjo organizuoti kampaniją lenkų, rusų ir anglų kalba kuriamoje žiniasklaidoje.

Įmonės „VIA Media“ ir „Headline Agency“ organizavo kampaniją lietuviškuose nacionaliniuose televizijos kanaluose už 250 tūkst. eurų.

Paklaustas, kas jam pačiam įstrigo iš žiniasklaidos kanalais skleistos kampanijos, A. Pikžirnis paminėjo matytus kelis reportažus kibernetinio sukčiavimo temomis televizijų žinių laidose.

„Žinau, kad tikrai intensyviai vyko tautinių mažumų žiniasklaidoje. Ten buvo kalbama ne vien apie kibernetiką, bet ir informacinį saugumą“, – sakė premjero S. Skvernelio patarėjas.

Išorės ekspertai – viešųjų ryšių bendrovė

Kampanijai, jos pirkimams organizuoti bei prižiūrėti buvo sudarytos net kelios vyriausybinės darbo grupės.

Be to, rengiant pirkimų sąlygas nuspręsta pasitelkti, kaip nurodo Vyriausybės kanceliarija, ir išorės ekspertus – vieną didžiausių viešųjų ryšių bendrovių Lietuvoje.

Pirkimų sąlygas už 7 tūkst. eurų parengė bendrovė „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Ši verslininkui Dariui Gudeliui priklausanti bendrovė per Seimo rinkimus talkino juos laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Vyriausybės atstovai aiškina, kad viešųjų ryšių įmonė rengė pirkimo sąlygas įsipareigodama pati nekonkuruoti 1,5 mln. eurų vertės pirkime.

„Buvo daroma apklausa, nes tai yra gana specifinės sąlygos, reikia pakankamai išmanyti techninius parametrus įvairius – tiek portalų sklaidos, tiek intensyvumo“, – teigė A. Pikžirnis.

Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis sakė, kad susidomėjusių pirkimu bendrovių konkurencija buvo didžiulė.

Jis patikino, kad „konkurencijos ribojimų ar preferencijos kokiai nors vienai ar kitai kompanijai nebuvo“.

Paklaustas, kodėl „VIP Viešosios informacijos partneriai“ pasirinko konkuruoti ne 1,5 mln. eurų vertės, o mažos vertės pirkime dėl pirkimo sąlygų rengimo, įmonės vadovas Giedrius Galdikas BNS paaiškino, kad bendrovė tiesiog įvertino savo galimybes bei išteklius.

„Mes esame priėmę sprendimą viduje susistabdyti aktyvią plėtrą jau keletą metų ir kada buvo konkursas, svarstėme ir priėmėme sprendimą, kad neturėsime savo komandoje atsakingo už viešąjį sektorių pakankamo resurso, tiek žmogiškojo, tiek laiko atžvilgiu pasirengti ir kokybiškai dalyvauti. Todėl priimtas sprendimas dalyvauti mažesnės apimties darbe“, – teigė G. Galdikas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS tvirtino, jog privačios bendrovės įtraukimas sąlygoms rengti kelia klausimų.

„Didžiausia korupcijos rizika bei pavojus ir slypi rengiant viešųjų pirkimų sąlygas – tai yra, jei sugebi paveikti technines specifikacijas, kvalifikacinius reikalavimus, gali padaryti taip, kad jie būtų palankesni kokiai nors konkrečiai įmonei – turi didesnį pranašumą laimėti arba įmonė, kuri susijusi su tavimi turi pranašumą laimėti“, – sakė S. Muravjovas.

Pasak jo, numatytasis saugiklis, kad pirkimo sąlygas rengusi viešųjų ryšių bendrovė įsipareigoja nedalyvauti didžiajame pirkime – sveikintinas, tačiau gali būti apeinamas neskaidriais susitarimais, nes konkursą gali laimėti su rengėjais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi bendrovė.