Žemdirbiai šių metų burokėlių derliaus dydžio dar neprognozuoja dėl lietingų orų, bet tikisi, kad jeigu lietūs nustos, jis bus geresnis negu pernai.

Rusams per brangu

„Jeigu kalbėsime apie prekinius lauko daržininkystės ūkius, tai burokėlių yra didžiausi plotai po bulvių“, – BNS sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Pasak jos, didėjanti burokėlių paklausa pastebima maždaug penkerius metus.

250 ha burokėlių auginančio žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis BNS teigė, kad burokėlių populiarumas išaugo dėl padidėjusio ir įvairiapusiškesnio šios daržovės vartojimo. „Jų sultys pilamos net į įvairias sultis, kas anksčiau buvo nematytas dalykas. Savo darbą padarė ir kulinariniai šou. Mokslininkai pastaruoju nustatė, kad burokėliuose daug vertingų medžiagų žmogui yra“, – tvirtino M. Laukaitis.

„Suvalkijos daržovės“ apie 60 proc. užaugintų burokėlių eksportuoja, kitas derlius realizuojamas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurios priskiriamos „namų rinkoms“ – tiekiamas perdirbimo įmonėms, prekybininkams, konservų fabrikams.

Kooperatyvas į Rusiją lietuviškų burokėlių netiekia, nes rusams šios lietuviškos daržovės per brangios. „Artimiausiais metais tokios eksporto krypties ir perspektyvos neįžiūrime“, - teigė M. Laukaitis.

Į Kiniją lietuviškiems burokėliams patekti, pasak M. Laukaičio, būtų irgi sunku. „Problema ta, kad burokėlis yra pigus produktas, transportavimas užtruktų – būtų neekonomiška juos taip toli vežti“, – teigė „Suvalkijos daržovės“ vadovas. Anot jo, apie Afrikos rinką kol kas irgi negalvojama: „Tai ateinančių 10 metų iššūkis“.

Tikisi geresnio derliaus

M. Laukaitis, pats auginantis 170 ha burokėlių, BNS teigė, kad dėl lietingų orų poveikio apie šių metų burokėlių derlių dar anksti kalbėti, reikia laukti rugsėjo pabaigos. Ūkininkas vis tik prognozuoja, kad šiemet burokėlių derlius turėtų būti geresnis negu pernai.

„Derliaus tikimės gauti geresnio, nes pernai kamavo sausra, tai šiemet, jeigu nustos lyti ir burokėliai nenuskęs, derlius bus kažkiek artimas vidutiniam, nes pernai buvo mažesnis už vidurkį“, – teigė M. Laukaitis. Pasak jo, Lietuvoje užauginti burokėlių būtų galima ir daugiau – reiktų plėsti augimviečių plotus, bet juos dėl konkurencijos sunku parduoti.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė sako, kad burokėlių pardavimai priklauso nuo bendrų maisto ruošimo tendencijų. „Prieš metus itin populiarūs buvo jau virti burokėliai, naudoti populiariems karpačio. Prieš keletą metų lietuviškoje virtuvėje jie išgyveno renesansą, o šiuo metu klientai grįžta prie tradicinių konservuotų burokėlių“, – BNS teigė M. Januškevičienė.

Vakuume virtų burokėlių gamyba užsiimančios Kretingos bendrovės „Jovaigė“ vadovas Vitalijus Vaigauskas BNS teigė, kad į Angliją, Ispaniją, Italiją, Skandinaviją, Vokietiją, ir į kitas šalis eksportuojama apie 70 proc. perdirbtos produkcijos. Į Rusiją produkcija nebetiekiama: „Jie patys gamybą vysto“. 2015 metais „Jovaigės“ pardavimų pajamos siekė beveik 4,449 mln. eurų ir buvo 8,1 proc. didesnės negu 2014 metais, kai siekė 4,115 mln. eurų. Pernai įmonės grynasis pelnas išaugo 15 proc. iki  879 tūkst. eurų, įmonė 2016 metais taip pat planuoja pelningą veiklą.

Parduotuvėse – burokėlių renesansas

Pasak prekybos tinklo „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, burokėlių bei burokėlių mišrainių pardavimai nėra labai kintantys, labiau išauga prieš didžiąsias metų šventes kai burokėliai yra dažna patiekalų sudedamoji dalis. Taip pat burokėlių pardavimai išauga prasidėjus šiltajam sezonui, kai dauguma gamina šaltibarščius.

Lyginant burokėlių mišrainių pardavimus šių metų liepą su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu, „Iki“ jų pardavimai augo apie 4 procentais. „Pirkėjai prioritetą teikia lietuviškiems burokėliams, tad tol, kol rinkoje yra pakankamas jų kiekis, prekiaujame lietuviškais šviežiais burokėliais, o vėliau pirkėjams siūlome lenkiškus bei olandiškus burokėlius“, – BNS teigė B. Čaikauskaitė.

„Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, burokėlių pardavimas per pastaruosius kelerius metus išlieka stabilus. Virtų vakuuminėse pakuotėse burokėlių parduodama maždaug 15 proc. daugiau nei žalių burokėlių.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė  BNS pranešė, kad pastaruoju metu mažiau nuperkama šviežių burokėlių. „Marinuotų burokėlių pardavimas per pastaruosius penkerius metus nelabai keičiasi, tuo tarpu šviežius, termiškai neapdorotus burokėlius vis dažniau pirkėjai pakeičia išvirtais ir netgi susmulkintais. Kiekvienais metais pirkėjai nuperka apie 9 proc. mažiau šviežių burokėlių. Termiškai apdorotų – virtų burokėlių vartojimas kiekvienais metais paauga apie 4 proc. Iš mums produktus tiekiančių ūkininkų esame girdėję, kad apie 60–70 proc. jų derliaus atitenka gamybai, o ne šviežiam vartojimui“, – teigė G.Bielskytė.

Pasak G. Bielskytės, daugiau nuperkama burokėlių mišrainių, salotų, karpačio.

„Burokėlių vartojimas labai priklauso nuo vasaros temperatūros – štai pernai ir užpernai dėl karštos vasaros pardavėme daugiau marinuotų ir virtų burokėlių nei prieš trejus metus ar šiais metais“, – teigė „Rimi“ atstovė.

„Maxima“ prekybos tinkle lyginant 2015-ųjų aštuonis mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu šiemet žalių burokėlių pardavimai gana panašūs – per 8 mėnesius parduota daugiau nei 350 tonų burokėlių. Pastaraisiais metais daugiausia „Maxima“ tinkle parduodama konservuotų burokėlių, kurių pardavimai itin išauga, šiltuoju metų laiku, kai prasideda šaltibarščių sezonas. Per 8 metų mėnesius parduota apie 1 mln. indelių konservuotų burokėlių.

Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras BNS pranešė, kad šiais metais deklaruotos 771,07 ha ploto burokėlių augimvietės, pernai – 713,36 ha, o 2014 metais - 603,88 ha.

Burokėlius šiemet augina net 663 ūkininkai – keliskart daugiau negu pernai, kai šią veiklą deklaravo 219 ūkininkų ar 141 ūkininkas – užpernai.

2015 metais Lietuvoje burokėlių perdirbimui užauginta 10,8 tūkst. tonų, o vartoti šviežius patiekta 3,5 tūkst. tonų. Užpernai atitinkamai 9 tūkst. tonų ir 3,9 tūkst. tonų.