Kvotų skirstymo principai Baltijos jūroje nesikeičia. Toliau į vieną kišenę bandoma koncentruoti 76 proc. valstybės valdomų strimelių ir šprotų kvotų.
Neišsipildė viltys atsigauti
Daugumos Baltijos jūros žvejų dėtos didelės viltys į Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kuratorių, Žuvininkystės departamento vadovybės pasikeitimus bliūkšta.
Daugelį metų dauguma Baltijos jūros žvejų piktinosi, kad viena bendrovė valdo apie 76 proc. strimelių ir šprotų kvotų. Žvejai teisybės dėl netinkamo kvotų skirstymo ieškojo teismuose ir visas bylas laimėjo.
Po Konkurencijos tarybos pasisakymų Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pakeitimus skirti vienai bendrovei ne daugiau 40 proc. strimelių ir šprotų kvotų.
Didžioji dalis žvejų tikėjosi, kad skyrus vienai bendrovei ne daugiau kaip 40 proc. kvotų ir 5 proc. kvotų pardavus per aukcioną, kita dalis bus išdalinta likusiems žvejams. Jie turėjo vilčių atsigauti, nes daugybę metų kentė kvotų stygių ir jų verslas buvo apribotas.
Kai kurioms bendrovėms kvotų dydis nežymiai padidėjo. Tačiau žadėto efekto skurstanti dauguma Baltijos jūros žvejų nesulaukė. Ir numatyti 5 proc. kvotų pardavimo per aukcionus planuoto efekto sudaryti sąlygas naujiems Lietuvos ūkio subjektams įsijungti į žvejybos verslą nedavė efekto. Žemės ūkio ministrė Virginiją Baltraitienė pripažino, kad kvotas įsigijo ne Lietuvos, o Estijos ir Rusijos kapitalas.
Lietuva yra kol kas vienintelė valstybė, kuri, netgi ir turėdama mažiausią kvotų dalį Baltijos jūros regione, sugalvojo dalį jų parduoti per aukcioną. Dėl to Žemės ūkio ministerija sulaukė kritikos iš Seimo.
Iš vieno tapo du
Konkurencijos tarybos nuostata, kad viena bendrovė negali turėti daugiau kaip 40 proc. kvotų, galima sakyti, yra apeinama.
Šalia bendrovės, kuri valdė 76 proc. kvotų, atsirado kita bendrovė. Jai monopolininkė perdavė vieną laivą ir istorinę teisę į kvotas. Ar taip galima daryti bus bandoma aiškintis per teismus.
Žvejai stebisi, kodėl tokiu monopolininko perdalinimu nesidomi Konkurencijos taryba, Lietuvos teisėsaugos institucijos? Jog tai yra akivaizdus noras didžiausią dalį šalies žvejybos monopolio išlaikyti vienoje kišenėje nors ir su skirtingais pavadinimais.
Jei tai vienai monopolininkei būtų likę 40 proc. kvotų, o likusi dalis išdalinta kitiems žvejams, daugelį metų Baltijos jūroje buvusi konfliktinė situacija dėl strimelių ir šprotų skirstymo būtų buvusi išspręsta.
Tačiau susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijoje nenorima spręsti konflikto, nenorima, kad Klaipėdoje stiprėtų žvejų bendruomenė. Daroma viskas, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virtęs dvigalviu ir toliau klestėtų.
Pasigedo antikorupcinio vertinimo
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija Seimui teikia Žuvininkystės įstatymo pataisas, kur dabartinius kvotų skirstymus siekiama įteisinti ūkio subjektams kaip istorinę teisę ne mažiau kaip 15 metų.
Atviroje Baltijos jūroje vietoje vieno monopolininko leista susikurti dviem monopolininkams su 36 ir 40 proc. kvotų dalimis. Visi kiti žvejai ir toliau skurstų, kaip ir pati Klaipėdos miesto žvejų bendruomenė.
Naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos Seime stumiamos be jokio antikorupcinio įvertinimo. Tą Seimo posėdyje pastebėjo ir patys Seimo nariai.
„Atrodo, kad tas Žuvininkystės įstatymas parengtas atsižvelgiant daugiau mažiau į vienos įmonės istoriją“, - teigė Seimo narys Edmundas Jonyla.
„Mes, Seimo nariai gavome Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos raštą, kur teigiama, kad situacija žuvininkystėje blogėja, nėra antikorupcinio vertinimo, įteisinama žvejybos kvotų monopolija“, - antrino kitas Seimo narys Kazys Grybauskas.
Seime žvejus skaldančią Baltijos jūros kvotų skirstymo sistemą teisino Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė.
„Visi yra prieš vieną didelę įmonę, kuri jau daug metų žvejoja ir turėjo monopolį. Dabar Konkurencijos tarybos nuostatą yra įteisinta įstatyme, kad viena įmonė gali gauti ne daugiau kaip 40 proc. kvotų. Galbūt yra kai kurių žvejybos įmonių noras, kad reikėtų paimti visą kvotą ir paskirstyti visiems, bet ta įmonė, kuri daug metų žvejojo, daug investavo į laivus ir taip padaryti būtų neteisinga“, - tarsi V.Baltraitienė nežinotų, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virsta dvigalviu ir tą jo būseną bei karaliavimą Baltijos jūroje ji siekia įteisinti Seime ne mažiau kaip 15 metų.
Žvejai taps bedarbiais
Šiomis dienomis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius gavo Klaipėdos žvejų raštą, kur piktinamasi Baltijos jūros žvejyboje siekiamu sukurti dvigubu monopoliu.
„Dėl vieno subjekto gerovės, kuris šprotus ir strimeles atiduoda tik žuvų miltų gamybai, bus sunaikintas Lietuvos Baltijos žvejybos laivynas, darbo neteks virš 600 žmonių (26 laivai turi po 6 įgulos narius – 156 plius skaičiuojant, kad vienas žmogus jūroje sukuria maždaug 4 darbo vietas krante – viso apie 624 žmonės neteks darbo)“, - teigiama rašte.
Seime siūlomas priimti Žuvininkystės įstatymas ne tik nedidins žvejybos sektoriaus konkurencingumo, ekonominės naudos ir žvejybos socialinės srities, bet netgi sunaikins didžiają dalį Baltijos jūros žvejybos verslo.
„Projekte siūloma rezerve palikti 6 proc. šprotų kvotų, 5 proc. parduoti per aukcioną. Įvertinus tai, kad 76 proc. kvotų užvaldžius vienam asmeniui, susijusiam su dviejomis bendrovėmis, likusiam Lietuvos žvejybos laivynui lieka tik 13 proc. kvotų“, - pastebėjo žvejai.
Jie piktinasi Žemės ūkio ministerijos siekiu žvejybos kvotas, kurios yra valstybės turtas, palikti dviems su tuo pačiu asmeniu siejamoms bendrovėms, kurios parodė, kad galima apeiti valstybės institucijas ir taip su kitų valstybės institucijų pagalba naikinti žvejybos sektorių.
Žvejai tikina, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos ne tik Lietuvos verslo nuostatos, įteisintos Konstitucijoje, bet ir ES reglamentų konkretūs punktai.
Kad ne viskas gerai dėl Žuvininkystės įstatymo teisinės pusės pripažino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Bucevičius teigdamas, kad buvo gauta net 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
Naujausi komentarai