Pernai Lietuvoje pradėtų (inicijuotų) bankrotų daugiau nei užpernai, tačiau ekonomistai pabrėžia, kad šis rodiklis – ne pernykščių, o ankstesnių problemų rezultatas. Tiesa, niekas negarantuoja, kad šiemet nekils nauja bankrotų banga.

Pavojai – Rytuose

Praėjusiais metais bankroto procedūra pradėta 1,6 šalies įmonių – 2 proc. daugiau nei 2013 m., rodo kreditų biuro "Creditinfo" atlikta analizė. Tačiau biuro specialistai pabrėžia, kad 72 proc. iš šių įmonių aukštos rizikos dėl įvairių veiksnių buvo iki jų bankroto likus metams ar net daugiau. Pasak "Creditinfo" vyriausiosios kredito rizikos analitikės Rasos Maskeliūnienės, atsižvelgiant į didėjantį veikiančių įmonių skaičių Lietuvoje, bankrotų lygis praktiškai išliko toks pats kaip ir 2013 m.

Tai, kad bankrotų skaičius rodo ne praėjusių, o ankstesnių metų situaciją, pabrėžia ir ekonomistai. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis akcentavo, kad bankroto procedūros vidutiniškai trunka dvejus metus. "Dėl to iš bankrotų statistikos sunku pasakyti, kokie verslui buvo praėjusieji metai. Pirmiausia užuominų apie gresiančius bankrotus galima būtų ieškoti makroekonominiuose rodikliuose, pavyzdžiui, eksporto tendencijose. Kol kas tokių užuominų, kad turėtų prasidėti bankrotų banga, nėra. Trečiąjį metų ketvirtį eksportas į Rusiją augo gana sparčiai nepaisant embargo. Jeigu ir buvo nesugebėjusių prisitaikyti įmonių, tai jų buvo gana mažai, ir makroekonominiuose rodikliuose tai dar neatsispindi", – komentavo ekonomistas.

Tačiau jis pridūrė, kad ekonominė Rusijos padėtis toliau smarkiai blogėja, tad su Rytų rinkomis dirbančių Lietuvos įmonių padėtis gali blogėti. Neatmetami ir to sukelti bankrotų atvejai.

Banko "Nordea" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentavo, kad, vertinant dabartinę situaciją, reikėtų sekti, kaip keičiasi įmonių sugebėjimas laiku atsiskaityti už įvairias paslaugas. "Kol kas nepastebima, kad didėtų vėlavimai atsiskaityti, praėjusieji metai buvo gana geri, ypač pirmoji jų pusė. Kol kas ryškesnio poveikio nepadarė nei euro įvedimas, nei Rusijos ekonomikos krizė. Tačiau situacija Rusijoje ir Baltarusijoje kelia nerimą. Šiose šalyse nuvertėja valiutos, prekių srautai mažės. Pirmoji to auka yra transporto sektorius, antroji – atvykstamasis turizmas, trečioji – statybų sektorius", – teigė ekonomistas", – sakė Ž.Mauricas.

Euras kelia algas

Tai, kad nuo Naujųjų metų Lietuva įstojo į euro zoną, verslui nei pakenks, nei padės, mano N.Mačiulis. Jo vertinimu, euras nekeičia nei Lietuvos konkurencingumo, nei gyventojų perkamosios galios, nei Lietuvos patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms. "Nereikėtų turėtų lūkesčių, kad euras stipriai pakeis Lietuvos ekonomines perspektyvas", – įsitikinęs N.Mačiulis.

Ž.Mauricas tikino, kad naujos valiutos įvedimas bus naudingas tam verslui, kuris dirba su Vakarų rinkomis, nes bus išvengta pinigų keitimo išlaidų. Be to, šiek tiek pinga tarptautiniai atsiskaitymai.

Euro iššūkiu verslui ekonomistas vadina neišvengiamai artėjantį poreikį sparčiau kelti darbo užmokestį. "Verslui dėl to išaugs kaštai, bet dalis įmonių dar ir prieš įvedant eurą pakėlė kainas. Juo labiau, kad keleri geri metai įmonėms leido sukaupti šiek tiek "lašinių", ir rezervų atlyginimams didinti yra", – teigė Ž.Mauricas.

Sistema – stabiliai bloga

Lietuvoje mokesčių sistemą galime vadinti stabilia, tačiau N.Mačiulio nuomone, tuo neverta didžiuotis.

"Deja, matome stabiliai blogą mokesčių sistemą, kuriai būdingas perteklinis darbo jėgos apmokestinimas. Tai nepadeda kurti darbo vietų, konkuruoti Lietuvos įmonėms užsienio rinkose, siekti spartesnio darbo užmokesčio augimo. Tai vienas didžiausių nusivylimų, kad šiai Vyriausybei niekaip nepavyksta reformuoti mokesčių sistemos ir bent dalį perteklinės mokesčių naštos perkelti į kitas sferas – vartojimo ar kapitalo mokesčius", – komentavo ekonomistas.

Jis įsitikinęs, kad įmonėms nepadės ir 2014 m. padarytas pakeitimas, nebeleidžiantis praeityje patirtą nuostolį perkelti į kitus metus, taip mažinant mokėtiną pelno mokestį: "Taip Lietuvos įmonės tampa dar mažiau konkurencingos nei, pavyzdžiui, Estijos. Tai tikrai nepadės įmonėms, susidūrusioms su, pavyzdžiui, užsienio rinkose sumažėjusia paklausa."

Didžiausi bankrotai

Didžiausios 2014 m. bankrotą paskelbusios bendrovės "Metoil" nesėkmę nulėmė žemas pelningumas ir pernelyg aukštas finansinių įsipareigojimų lygis. Aukšta bankroto rizika įmonėje fiksuota nuo 2009 m. spalio. Didžiausios turėtos įmonės metinės pajamos siekė 106,9 mln. eurų.

Antras didžiausias bankrotas 2014 m. – bendrovė "Torlina". Įmonė aukštos bankroto rizikos buvo nuo 2010 m. sausio. Tokį rizikos vertinimą daugiausia nulėmė reguliarūs delsimai atsiskaityti, reikšmingi turto areštai. Didžiausios turėtos įmonės metinės pajamos siekė 50,2 mln. eurų.

Trečias didžiausias bankrotas – bendrovė "Melesta". Ji su finansiniais sunkumais taip pat susidūrė 2009 m. prasidėjus krizei. Smukus metalų konstrukcijų paklausai, įmonės pardavimai sumažėjo tris kartus, o generuojami pinigų srautai tapo neigiami. Taigi įmonė tapo nepajėgi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais. Didžiausios turėtos įmonės metinės pajamos siekė 43,2 mln. eurų.

Šaltinis: "Creditinfo"