„Užbaigiame šios Vyriausybės įgyvendintą keturių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reformą į vieną stiprų nacionalinį plėtros banką“, – ketvirtadienį feisbuke pranešė G. Skaistė.

Ministrė kaip Seimo narė registravo Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą, kurį priėmus ILTE gautų tokį statusą.

„Vertinant tai, kad išaugusios ILTE teikiamų tiesioginių paskolų apimtys sudaro reikšmingą dalį nacionalinės plėtros įstaigos veiklos, dabartinė (...) įstaigos veikla savo pobūdžiu išaugo įstaigos statusą ir labiau atitinka nacionalinio plėtros banko veiklos pobūdį“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Politikė nurodo, kad 2023 metais konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas į vieną ILTE veikla labai išsiplėtė, pavyzdžiui, ji pasiūlė finansines priemones gynybos ir saugumo pramonei.

Be to, pasak G. Skaistės, ILTE didžiąja dalimi tiesiogiai finansuoja biotechnologijų, gyvybės mokslų ir kitus specifinius sektorius, kuriuos finansuoti dėl didelės administracinės naštos ar neaiškaus įgyvendinimo atsisako komerciniai bankai.

Finansų ministrė pabrėžė, kad dabar ILTE išduoda gerokai daugiau paskolų, o siekiant pritraukti privačių ir tarptautinių investuotojų keturis kartus – nuo 53 mln. iki 203 mln. eurų – padidintas jos įstatinis kapitalas.

Taip pat pabrėžiama, jog ILTE plečiasi į Lietuvos regionus – ji rugsėjo pradžioje atidarė konsultacijų biurą Kaune.

G. Skaistės teigimu, nacionalinius plėtros bankus Europoje turi Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Kroatija.

Numatoma, kad jei Seimas įstatymą priimtų ir ILTE taptų nacionaliniu plėtros banku, įstaigos veiklos reguliavimas nesikeis.

Vyriausybei pertvarkant nacionalines plėtros įstaigas 2023 metų rugpjūtį buvo sujungtos keturios įstaigos: „Invega“, Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF).