Kodėl mokslo rezultatų pritaikymas praktikoje ir žinių perdavimas yra būtini šalies ekonomikos konkurencingumui ir visuomenės gerovei ir kaip tarptautinės partnerystės atveria Lietuvos mokslui ir verslui duris į pasaulines rinkas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ pasakojo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
– Sakoma, kad mokslas neturi apsiriboti vien tik laboratorijos sienomis. Kodėl Lietuvai šiandien tai yra taip svarbu?
– Mokslas yra skirtas tarnauti visuomenei. Didžioji dalis mokslinių tyrimų yra finansuojama visuomenės per mokesčius.
Vien tai suteikia garbingą pareigą mokslininkams ne tik plėsti mokslo pažinimo horizontus, bet ir teikti naudą per inovacijas, naujų idėjų įgyvendinimą – tiek pramonei, tiek paslaugų sektoriui, tiek socialiniams procesams. Manau, kad Lietuvos mokslininkai tai daro visai sėkmingai.
– Kaip mokslo žinios virsta nauda visuomenei?
– Daugelis žino, kad nė vienas vaistas, nė vienas elektronikos prietaisas, kuriais naudojamės kasdien, nė vienas projektas, pavyzdžiui, susijęs su kosmoso užkariavimu, negali vykti be mokslinių tyrimų rezultatų, perduotų pramonei ar viešosioms inovacijoms.
Visai neseniai visas pasaulis patyrė pandemiją. Mokslininkai per rekordiškai trumpą laiką pasiūlė sukurti visiškai naujas vakcinas, kurių iki tol nebuvo. Vakcinos buvo sukurtos per labai trumpą laiką ir pasirodė esančios itin efektyvios. Jos naudojamos ir dabar, taip pat toliau plėtojamos.
Mokslininkai neapsiriboja infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, – jų kuriamos vakcinos ateityje gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, vėžio prevencijai ar gydymui. Manau, kad tai yra geriausias pavyzdys, kai moksliniai tyrimai ir jų rezultatai čia ir dabar duoda realią naudą visuomenei.
Mokslininkai neapsiriboja infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, – jų kuriamos vakcinos ateityje gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, vėžio prevencijai ar gydymui.
– Kokias pagrindines priemones taiko Lietuvos mokslo taryba, skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą?
– Lietuvos mokslo taryba veikia kaip viešasis investuotojas. Investuojama į mokslinius projektus, kurie yra labai rizikingi. Puikiai suprantama, kad mokslininkai eina nežinomais keliais – niekada negalime prognozuoti, ar projektas pasiseks. Galime matyti ankstesnės mokslinės komandos pasiekimus ir jais remtis, tačiau žinome, kad praeities sėkmė nebūtinai garantuoja ateities rezultatus.
Turime įvairių priemonių ir investicijų krypčių, kuriomis galime skatinti investuoti mokesčių mokėtojų pinigus, tikintis labai didelės grąžos.
Viena tokių priemonių – atžalinių įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. Šių investicijų idėja – investuoti į mokslines grupes, kurios jau yra įkūrusios startuolius arba tik planuoja juos kurti.
Investuojama palyginti nedidelė suma – apie 150 tūkstančių eurų – ir tikimasi, kad šios mokslininkų grupės komercializuos turimą idėją, t. y. nupirks patentą iš universiteto arba ateis iš universiteto su idėja ir įkurs įmonę bei sukurs darbo vietas. Šiai priemonei numatyta skirti 30 milijonų eurų.
Kitos priemonės apima preakceleravimo ir mentorystės programas. Tai edukacinės programos, skirtos jauniems inovatoriams: studentams, doktorantams, jauniems ar pažengusiems mokslininkams. Šioms programoms numatoma skirti 10 milijonų eurų.
Taip pat turime „Eureka“ programą – tai tarptautinis organizacijų, tokių kaip Lietuvos mokslo taryba, tinklas. Šios organizacijos susitaria telkti finansinius ir administracinius pajėgumus tam tikrose kryptyse ir sudaryti galimybes mokslininkams ar inovatoriams rasti partnerių kitose valstybėse.
– Koks procentas projektų vėliau duoda grąžą?
– Didelės rizikos projektuose negalime tikėtis, kad kiekvienas jų pasieks rezultatą, kuris apvers pasaulį aukštyn kojomis. Jei „prasimuša“ apie dešimt procentų projektų, tai jau yra labai geras rezultatas.
– Ar turime sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių?
– Vienas tokių pavyzdžių – „Blackswan Space“ įmonė, kurios projektas buvo įgyvendintas Europos kosmoso agentūrai tapus vienu pagrindinių užsakovų. Šiame projekte taip pat dalyvavo Liuksemburgo universitetas. Sakyčiau, kad tokios partnerystės yra ypač svarbios.
Didelės rizikos projektuose negalime tikėtis, kad kiekvienas jų pasieks rezultatą, kuris apvers pasaulį aukštyn kojomis. Jei prasimuša apie dešimt procentų projektų, tai jau yra labai geras rezultatas.
Daugelis kitų įmonių, kurias finansavome, pavyzdžiui, „Femtika“ ar „Imunodiagnostika“, taip pat turėjo tarptautinių partnerių, nors jų projektai neperaugo į itin įspūdingą tolesnę plėtrą.
Šiuo metu „Eureka“ programą sudaro 40 šalių tinklas. Šiai programai nepriklauso, pavyzdžiui, Taivanas, Japonija ar JAV. Tačiau pastebime tendenciją, kad prie šio tinklo siekia jungtis vis daugiau aukštųjų technologijų šalių, įskaitant ir anksčiau minėtas.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai