Griežta atranka

„Kai „Klaipėdos Smeltė“ įsigijo po 6,5 mln. eurų kainavusius STS kranus, kiek pigesnius RTG kranus turėjome žmones mokyti dirbti jais. Naujos technikos laužyti negali, todėl su kompanijos savininkais „Terminal Investment Limited“ (TIL) nusprendėme įrengti mokymo centrą“, - pristatė „Klaipėdos Smeltės“ vystymo metu kilusią idėją jos generalinis direktorius Rimantas Juška. Ši idėja skatina TIL Klaipėdoje įkurtą centrą panaudoti ir kituose grupės terminaluose.

Iš pasaulinio lygio su konteinerių gabenimo „Maersk“ dukterinės bendrovės „Maersk Training Center“ buvo įsigytas treniruoklis su specialiomis programomis. Pagal Lietuvos įstatymus sertifikuota mokymo sistema. Iš pačios „Klaipėdos Smeltės“ atrinkti žmonės pradėti mokyti dirbti su naujausiais kompanijos kranais.

Pradžioje klaipėdiečius mokė „Maersk Training Center“ atstovas olandas Janas, pats dirbęs kranininku ir įgijęs mokymo instruktoriaus patirtį.

Šiuo metu kranininkus „Klaipėdos Smeltės“ mokymo centre jau rengia vietiniai instruktoriai. Tai yra geriausi „Klaipėdos Smeltės“ kranininkai, kurie praėjo atranką ir mokydami kitus gali papildomai užsidirbti.

Tapti naujausių „Klaipėdos Smeltės“ kranų kranininkais gali ne kiekvienas. Treniruoklyje yra įdiegta atrankos sistema. Pagal pasaulinė praktiką įprasta, kad dirbti su STS kranais tinka tik 30 proc. į atranką atėjusių žmonių. Maždaug tokia proporcija ir Klaipėdoje.

Anot mokymų instruktoriaus Valdo Kubiliaus iš pradžių sunku pasakyti, kuris žmogus tiks dirbti kranininku. Kartais atrodo, kad gerai su kita technika dirbantis žmogus puikiai valdys ir STS kraną, bet paaiškėja, kad čia jis „nulis“. Ir atvirkščiai niekuo neišsiskiriantis žmogus tampa našiu STS kranininku.

Būsimojo STS kranininko savybės išryškėja dieną pasėdėjus prie treniruoklio. Kriterijų daug. Tarp jų ir aukščio baimė. Atranka labai svarbi – nereikia be reikalo mokymams gaišti laiko. Sunkiausiai yra būsimam kranininkui suvaldyti į šonus siūbuojančią ant trosų maždaug 50 metrų aukštyje kabančią gervę.

Svarbu – darbo našumas

Mokymo centre yra dvi klasės – treniruoklio ir instruktorių. Vienu metu gali mokytis keturi būsimi kranininkai. Galima vykdyti atskiras užduotis įvairiomis oro sąlygomis, analizuoti prie treniruoklyje dirbančio klaidas. Prie treniruoklio nėra baimės, kad sudaužysi brangią techniką ar konteineriu kliudysi laivo bortus. Kol nebuvo treniruoklio mokymams naudotos konteinerius imituojančios medinės dėžės.

Kai į „Klaipėdos Smeltę“ pirmą kartą atvyko instruktorius Janas ir sakė, kad po kelių savaičių klaipėdiečiai kraus 24 konteinerius per valandą visi šyptelėjo. Tai atrodė neįmanoma, nes nelengva suvaldyti ir tiksliai nutaikyti iki 50 metrų ilgio krano kabinimo mechanizmą.

Šiandien geriausi „Klaipėdos Smeltės“ kranininkai jau krauna per valandą 30-35 konteinerius. Toks darbas jau laikomas našiu. Bet tai ne riba. Instruktoriai V.Kubilius ir Tomas Brazdauskis, kuris pasak R.Juškos, yra tarsi gimęs būti STS krano kranininku, gali krauti ir 40 konteinerių per valandą.

„Kad pasiekti tokį efektyvų rezultatą reikia save perlaužti, krauti ne pagal tas trajektorijas, kurios atrodo pačiam geriausios, o pagal tas kurios nustatytos per ilgalaikius stebėjimus. Ir krano valdymo judesiai turi būti atšlifuoti labai tiksliai“, - aiškino V.Kubilius.

Kiekvienas jo judesys identiškas, atšlifuotas – konteineris į laivą keliauja pačiu artimiausiu galimu „maršrutu“.

Aprūpintas terminalas

Su turima konteinerių krovos technika „Klaipėdos Smeltė“ jau dabar galėtų krauti apie 600 tūkst. TEU per metus. Kranininkų, kad galima būtų tinkamai sustatyti pagal pamainas, tokiam kiekiui dar nepakaktų.

„Kad tik būtų konteinerių mes juos perkrautume. Yra paruošti mokymo instruktoriai, kurie gali greitai parengti kranininkus. Jei anksčiau išorės mokymo centruose tai trukdavo pusmetį, tai dabar kranininką savo mokymo centre galime parengti per 4-5 savaites“, - tikino „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius Linas Miceika.

Iki šiol „Klaipėdos Smeltės“ mokymo centras jau yra parengęs apie 40 įvairios krovos technikos operatorių. Buvo mokomi ne tik pačios kompanijos darbuotojai, bet ir jau nemažai žmonių atėjo „iš gatvės“. Į mokymo centrą atrankai priimami žmonės iki 45 metų.

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas yra techniškai vienas geriausiai aprūpintų TIL grupėje. Čia yra, kad ir ne po daug, bet labai įvairių rūšių kranų, mobilios technikos.

„Pas mus yra ne tik šiuolaikinis mokymo centras, bet ir puikiai įrengtas pats terminalas, naujai sutvarkytos krantinės, pastatytos naujos ir moderniausios Europoje konteinerių krovos technikos dirbtuvės, konteinerių remonto depas, įdiegta nauja terminalo valdymo programa dideliems kiekiams konteinerių krauti“, - „Klaipėdos Smeltės“ pranašumus vardijo šios bendrovės technikos vadovas Gintaras Sadauskis.

Padeda irakiečiams

Neatsitiktinai „Terminal Investment Limited“ pasirinko „Klaipėdos Smeltę“ visos grupės mokymo centru.

„Mūsų mokymo centro specialistai konsultacines paslaugas galės teikti ir kituose terminaluose, kuriuos mūsų savininkai įsigys. Šiuo metu tai darome Irake, kur TIL turi savo interesų“, - tikino R.Juška.

„Klaipėdos Smeltė“ teikia konsultavimo paslaugas Irako Umkasaro uosto terminale. Jis yra 3-4 kartus didesnis nei „Klaipėdos Smeltė“. Skiriasi terminalo specifika. Ten pakrauti konteineriai juda viena kryptimi. Iš 7800 konteinerių tik du buvo su prekėmis, kurios išgabenamos iš uosto. Visa kita importas. Prekės iš konteinerių iškraunamos pačiame uoste. Su vilkikais ir ginkluota palyda jos išvežiojamos po Iraką.

Šiame terminale porą mėnesių lankėsi „Klaipėdos Smeltės“ mokymo instruktoriai V.Kubilius ir T.Brazdauskis, tuometis mokymo centro vadovas, o dabar konteinerių remonto grupės vadovas Mindaugas Narbutas, technikai.

„Irake organizavome praktinius mokymus, padėjome jiems iškrauti laivus, stebėjome kaip dirba vietiniai kranininkai, konsultavome kaip siekti geresnių krovos rezultatų. Mūsų žmonėms išvykus vėl, kaip matome pagal statistiką, jų krovos tempai sumažėjo, nors pamažu turėtų augti“, - pastebėjo M.Narbutas.

Birželį į Umkasaro uostą vėl vyks instruktoriai iš Klaipėdos, analizuos klaidas. Mokymo procesas yra sunkus ir ilgas. Juo labiau, kad irakiečiai pagal motyvaciją gerokai skiriasi nuo tų žmonių, kurie nori būti kranininkais Lietuvoje.

„Umkasaro uoste mes ne tik konsultavome kranininkus, bet ir mokėme juos aptarnauti krovos techniką, komplektuoti atsargines dalis. Siuntėme jas konteineriuose iš Klaipėdos. Šiuo metu Irake yra vyriausiasis „Klaipėdos Smeltės“ planuotojas, kuris koreguoja iškrovos ir pakrovimo planus“, - teigė G.Sadauskas.

Dėl Irako projekto „Klaipėdos Smeltė“ iš Umkasaro sulaukė puikių atsiliepimų. Prašoma, kad konsultacinės paslaugos būtų teikiamos iki metų pabaigos.

Pati „Klaipėdos Smeltė“ įkūrusi apie 500 tūkst. eurų kainavusį mokymo centrą tikisi, kad sukūrė naują papildomą verslą. Jis gali teikti paslaugas ne tik kitiems TIL grupės terminalams, bet ir Lietuvos kompanijoms, kranus gamintojams „Liebherr“, „Conecranes“, „Linde“, „Ferrari“, kurie tokių centrų neturi.