KLASCO stengiasi dėl pauosčio gyventojų

Pastaruoju metu suaktyvėjo šalia uosto esančių namų, ypač Švyturio gatvės gyventojai, kurie tikina, kad naktį iš uosto sklinda triukšmas, naftos produktų kvapai, rečiau dulkės.

Tvora padeda, bet ne visiems

Bene pirmą kartą surengtas šiaurinės uosto dalies krovos kompanijų vadovų susitikimas su uosto veikla besiskundžiančiais gyventojais. 

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktorius Algirdas Kamarauskas mano, jog šalia uosto tvoros gyvenančių namų gyventojai turėtų suprasti, jog uoste neįmanoma išvengti triukšmo. Juo labiau, kad visai šalia Švyturio gatvės namų yra uosto geležinkelio linijos.

Tiesa, namus nuo uosto saugo palyginti aukšta 12 metrų triukšmo slopinimo sienelė. Apatinių aukštų gyventojus ji saugo nuo tiesioginio triukšmo iš uosto. Viršutiniuose aukštuose uosto triukšmas girdimas labiau.

„Uosto kaimynystės gyventojai nejaustų tik tuo atveju, jei uostas visai nedirbtų. To daryti uostas negali. Valstybė deda dideles pastangas, kad uostas vystytųsi. Gyventojai turi suprasti, kad Klaipėdos uostas yra vienas iš Lietuvos ekonomikos variklių“, - pastebėjo A.Kamarauskas.

Ir KLASCO indėlis Klaipėdoje yra didelis. Kompanijoje dirba per 700 žmonių. Per 10 metų kompanija sumokėjo per 65 mln. eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą, kurių dalis lieka ir Klaipėdoje.

Kur dingo pinigai?

Papildomai KLASCO jau keletą metų, berods nuo 2012-ųjų, pagal susitarimą moka Klaipėdos miesto savivaldybei po 150 tūkst. eurų. Tie pinigai turėtų būti skirti gerinti pauosčio gyvenamųjų kvartalų gyventojų sąlygoms.

Vitės kvartalo seniūnaitis Ruslanas Schneiderat pastebėjo, kad apie tuos pinigus nieko negirdėjo. Jis netgi priekaištavo, kad KLASCO skirianti pinigus savivaldybei ir nesidominti kaip jie panaudojami.

Ar uosto kompanijos geranoriškai skirdamos pinigus dar turėtų kontroliuoti ir kaip jie naudojami? Tuo turėtų pasidomėti savivaldybės politikai.

O dėti pinigus šalia uosto esančiame Vitės kvartale tikrai būtų kur. R.Schneiderat teigimu, tai yra pats seniausias Klaipėdos gyvenamųjų namų kvartalas. Jo namai seni, butai nedideli, sienų varžos menkos, vėdinimo sistemų nėra. Gyventojai priversti miegoti atsidarę langus. Todėl uosto garsai ir kvapai geriau jaučiami.

Klaipėdos mieste turėtų būti planai ką daryti su pauosčio gyvenamųjų namų kvartalais – pamažu iškeldinti žmones į naujai statomus namus, pasinaudojus KLASCO, galbūt ir kitų kompanijų skirtais pinigais, namus renovuoti sudedant plastikinius langus ir vėdinimo sistemas? Galbūt turėtų būti rengiami bendri viso kvartalo namų renovavimo projektai panaudojant tam ir valstybės skiriamas namų pertvarkymo lėšas?

Kur „užstrigo“ KLASCO skirti pinigai pažadėjo pasidomėti Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Dalis pauosčio zonos gyventojų ir patys ėmėsi priemonių. Naujojoje uosto gatvėje pradėtas renovuoti devynaukštis namas. Geriau izoliavę sienas ir langus gyventojai tikisi išvengti iš uosto sklindančių garsų.

Vienas iš KLASCO dokininkų profsąjungų atstovų, užaugęs Vitės kvartale, pastebėjo, kad kvartalo gyventojų savivalda labiau turėtų bendrauti su KLASCO ir tuos pinigus, kurie skiriami savivaldybei naudoti tiesioginėms šio pauosčio kvartalo gyventojų reikmėms.

KLASCO mažins triukšmą

„KLASCO yra socialiai atsakinga įmonė, stengiasi vykdyti įsipareigojimus. Daug daroma diegiant naujas technologijas. Klaipėdos uostas yra vienas moderniausių Europoje. KLASCO krovos procese naudoja uždaro tipo technologijas. Laivuose ilginamos išpylimo į triumus rankovės. Uosto krovos procese beveik nebeliko į aplinką patenkančių dulkių“, - pastebėjo A.Kamarauskas.

Tai pripažįsta ir gyventojai, teigę, kad neaiškiomis dulkės apkloti automobiliai yra vis retesnis reiškinys. KLASCO į aplinką išleidžiamų kietųjų dalelių kiekis per metus yra tris kartus mažesnis nei leidžia normos.

Labiausiai gyventojai skundžiasi naktiniu triukšmu. Švyturio gatvės gyventojai tikina, kad jis suintensyvėjęs nuo šių metų rugpjūčio.

„KLASCO stengiasi kiek galima labiau mažinti naktinę krovą, bet visiškai ją apriboti sudėtinga. Į uostą atplaukia vis didesni laivai. Jie turi būti pakraunami greitai. Stabdyti krovos darbus naktį neįmanoma, nes laivų prastovos brangiai kainuoja. Nėra nė vieno pasaulio uosto, kur naktimis būtų stabdoma krova. KLASCO stengiasi kiek įmanoma riboti naktinę krovą iš geležinkelio vagonų“, - aiškino A.Kamarauskas.

KLASCO atstovai pripažįsta, kad didžiausias triukšmas gali kilti dėl kraunamų metalo granulių. Jas kabinant ir girdisi metalo brūžinimo į metalą ar betono plokštes garsas.

KLASCO šią problemą kelti išspręstu per artimiausius kelis mėnesius. Bus pradėti naudoti nauji kranai, greiferiai su guminiais antgaliais, magnetiniai metalo ėmikliai.

Gerindama Švyturio gatvės gyventojų aplinką KLASCO siūlo kaip kompensacija už želdinius uosto teritorijoje, apželdinti vijokliais ar kitais augalais jos pastatytą uostą nuo gyvenamųjų namų saugančią tvorą, sodinti Vitės kvartale medžius.

Dabar uosto garsą mažinanti KLASCO pastatyta tvora yra ties Švyturio gatvės 12 ir 14 namais. Gyventojai pageidautų tokios tvoros ir ties 8 ir 10 namais, kur dabar atvira erdvė. 

Jokio sąryšio KLASCO neturi su iš uosto sklindančiais naftos produktų kvapais. Jie sklinda nuo „Klaipėdos naftos“ pusės. KLASCO seniai nebekrauna anksčiau nemalonius kvapus skleidusių žuvies miltų.