Pranešama, kad paskola panaudota keturioms vėjo elektrinėms, kurių kiekvienos galingumas 2 megavatai (MW), įsigyti.

Vienas iš bendrovės „Vėjo nauda“ atstovų Julius Lauraitis teigia, kad vėjo elektrinės į Lietuvą iš Turkijos buvo atgabentos pavasarį, per patį COVID-19 karantino įkarštį.

„Dėl didelių vėjo elektrinių parametrų ir svorio, kai pati elektrinė svėrė apie 360 tonų, o jų buvo net keturios, joms atplukdyti buvo užsakytas atskiras laivas. Nestandartiniai gabaritai lėmė, kad į Šakius šalies keliais jos buvo vežamos naktimis. Užsiimdami augalininkyste siekiame diversifikuoti savo verslą ir plėtoti nuo sezoniškumo taip smarkiai nepriklausomą veiklą“, – pranešime sako J. Laurinaitis.

Po projekto įgyvendinimo Šakių ūkininkai iš viso valdys devynias vėjo elektrines Šakių, Raseinių bei Šiaulių rajonuose.

Medicinos banko Kauno filialo direktorius Alfonsas Gicevičius sako, kad žemės ūkis yra svarbus banko verslo segmentas.

„Tradiciškai susiklostė taip, kad ūkininkų bendruomenė yra svarbūs mūsų verslo partneriai, su kuriais kartu žengiame ir tradicinio, ir visiškai naujo verslo plėtros kryptimis“, – sako A. Gicevičius.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos vėjo elektrinių parkai pernai pagamino daugiausiai, arba 1,5 teravatvalandės elektros energijos, – daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,2 proc. suvartotos elektros energijos.

Statistikai pastebi, kad rekordinę elektros gamybą iš vėjo pernai lėmė palankios oro sąlygos ir tobulėjančios technologijos. Jie birželio viduryje skelbė, kad Lietuvoje veikia 23 vėjo elektrinių parkai, o kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 metų pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.