Taip jis kalbėjo po to, kai Energetikos ministerija ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva ir „Veolia“ sudarė taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.

„Pats teisinis ginčas su „Veolia“ užsitęsė beveik dešimt metų, už tą ginčą reikia mokėti ir yra sumokėta beveik 16 mln. eurų, tai yra rimtos išlaidos. Perspektyvą to ginčo irgi reikia sverti, nepaisant to, kad tarptautiniame arbitraže Vašingtone yra šis klausimas, bet jo sprendimai nėra įpareigojantys nei mums kaip šaliai, nei „Veolia“, – žurnalistams Mažeikiuose penktadienį sakė G. Paluckas.

„Dėl šios priežasties, tai, kad pavyko pasiekti taiką ir valstybė gauna 35 mln. eurų aš vertinu tikrai teigiamai“, – pridūrė jis.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančios „Icor“, taip pat buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – Energetikos ministerijos ieškinys jiems bus toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

ICSID arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta šią vasarą.

Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu susipažinti su taikos sutarties turiniu, svarsto kelti klausimą, ar nebuvo pažeisti šalies interesai sudarant tokį susitarimą.

Energetikos ministerija pažymėjo, kad šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu.

Pasak ministerijos, tai – pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų.

Iš „Veolia“ gautų lėšų didžioji dalis bus skirta Lietuvos vartotojams, taip pat paramai Ukrainai ir arbitražo išlaidoms kompensuoti.

„Lėšos, kur yra nukreipiamos, tai yra Energetikos plačiąja prasme sistema, jei jos grįžta vartotojams per investicijas į tinklą, perdavimą, skirstymą ir panašiai, tai yra teisingas sprendimas“, – vertino G. Paluckas.

BNS rašė, jog gegužę Vilniaus apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo.

Valstybės advokatai tuomet teigė, kad „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai lapkritį atmetė „Veolia“ ir su ja susijusių įmonių bei asmenų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, kol šalių ginčą dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo išnagrinės ICSID arbitražas.

Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis LRT radijui penktadienį sakė, kad „Veolia“ reikalavimo dydis kelis kartus keitėsi: iš pradžių jis buvo 119 mln. eurų, vėliau sumažėjo iki beveik 80 mln. eurų, o nuo 2022 metų ši suma siekė 102 mln. eurų. 

Energetikos ministerija 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms, taip pat koncernui „Icor“, A. Zuokui, A. Janukoniui ir L. Samuoliui.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.