„Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai turime būti griežti. Dabar ne laikas dvejoti. Turime paliesti neliečiamuosius: „Gazprom“, „Novatek“, „Lukoil“, nes tik tokie drąsūs sprendimai skauda ir daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybą kalbėjo šalies vadovas.
Kaip rašė BNS, ES Užsienio reikalų taryba pirmadienį įvedė naujas sankcijas, siekdama mažinti Rusijos pajamas iš naftos ir kovoti su Maskvos kišimusi Europoje.
27 valstybių blokas į savo „juoduosius“ sąrašus įtraukė devynis verslininkus ir kompanijas, tarp jų – juridinius ir fizinius asmenis Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Vietname. Šiuos verslininkus ir firmas ES vadina senstančių naftos tanklaivių „šešėlinio laivyno“, kuriuo Maskva naudojasi siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, įgalintojais.
Sankcijos taip pat bus įvestos dar 40 laivų, tad bendras laivų, kuriems blokas taiko apribojimus, skaičius padidės iki maždaug 600.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ES jau yra priėmusi 19 sankcijų Maskvai paketų.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, atliepdama Baltarusijos hibridinę ataką, taryba taip pat pritarė Lietuvos siūlymui išplėsti ES Baltarusijos sankcijų režimą papildomais kriterijais dėl hibridinių veiklų, numatančių sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą, veiksmus, kuriais siekiama pažeisti ir sunaikinti kritinę infrastruktūrą, įskaitant sabotažą ir kibernetinę veiklą, bei manipuliavimą informacija.
Briuselyje Bendrijos lyderiai aptars ne tik sankcijas, bet įšaldyto Rusijos turto panaudojimą remti Ukrainą.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) spaudžia priimti planą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kad per ateinančius dvejus metus Kyjivui būtų suteikta 90 mlrd. eurų paskola, tačiau šiam žingsniui griežtai priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis lėšų.
Belgija baiminasi, kad dėl šios schemos jai gali grėsti Rusijos atsakomieji veiksmai, ir reikalauja iš kitų ES šalių tvirtų garantijų, kad jos prisiims bet kokią teisinę ir finansinę atsakomybę.
Bandymai nuraminti Belgiją kol kas nepadėjo išeiti iš aklavietės, todėl ketvirtadienį prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gali prasidėti ilgas ginčų maratonas.
„Mes sveikiname Europos Komisijos pasiūlymą dėl rizikos pasidalijimo mechanizmo. Lietuva supranta Belgijos ir kitų paveiktų šalių situaciją. Esame pasirengę dalyvauti šiame mechanizme, kad šalys, kurios imasi veiksmų, nebūtų baudžiamos“, – teigė G. Nausėda.
EK užsiminė apie galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Tačiau pareigūnai teigia, kad šis planas buvo atidėtas, nes tam reikia vienbalsio 27 ES lyderių pritarimo, o Vengrija jį atmeta.
„Vis dar tikiu, kad galime surasti sprendimą, ir tą sprendimą turėtume surasti šiandien arba rytoj – mes negalime palikti Briuselio to sprendimo nesuradę, nes tiesiog tai reikštų, kad Ukraina pradeda metus turėdama milžinišką finansinį deficitą ir neturėdama jokių garantijų, kad tą deficitą galės padengti“, – kalbėjo prezidentas.
„Europos atsakomybė yra užtikrinti, kad Ukrainos reikmės būtų patenkintos, nes šalis yra kritinėje savo istorijos kryžkelėje. Ir tikrai šiuo metu mes Ukrainai turime kaip niekada stipriai ištiesti pagalbos ranką ir Lietuva yra pasirengusi tai daryti ir aktyviai dalyvauti“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, U. von der Leyen teigė, kad derybos Briuselyje truks tiek, kiek reikės, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Ukrainos finansavimo ateinančius dvejus metus.
Naujausi komentarai