„Pats bankas tikrai pakomentuos, tikrai nereikės laukti ilgai, kol išgirsime naujų konkrečių žinių. (...) Manome, kad tai tikrai bus šiemet“, – penktadienį žurnalistams po Gitano Nausėdos susitikimo su „Commerzbank“ delegacija sakė V. Augustinavičius.
„Šiandien susitikime prezidentui labai rūpėjo, kaip būtų galima paspartinti procesus, kad Vokietijos bankai greičiau įsilietų į Lietuvos ekonomiką, ką būtų galima padaryti dar greičiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.
Su banko delegacija ketvirtadienį susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, jog „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra rimti, pokalbį su delegacija pavadino „labai pozityviu“.
V. Augustinavičius, savo ruožtu teigė, kad prezidento, institucijų ir banko atstovų susitikimas penktadienį Prezidentūroje buvo produktyvus, jame „Commerzbank“ išdėstė savo viziją ir planus Lietuvoje.
Jis, kaip ir ministrė patikino, kad savo ketinimus viešai paskelbs pats „Commerzbank“.
„Palikime pirmiausia bankui susidėlioti, kaip jie mato Lietuvos rinką. Tegul jie pirmiausia ir praneša, kaip jie galvoja“, – teigė patarėjas.
Jo teigimu, bendradarbiavimo perspektyvų yra daug, o pats bankas susidomėjęs verslo, infrastruktūros projektų finansavimu.
„Kai kalbame apie bendradarbiavimo galimybes, be abejo, jos apima ir verslo finansavimą, ir infrastruktūros projektų finansavimą. Tai gali apimti daug sričių“, – teigė V. Augustinavičius.
Pasak jo, naujo žaidėjo atėjimas į bankų rinką didintų konkurencingumą, gerintų bankų paslaugų kokybę.
V. Augustinavičiaus teigimu, banko nuomone Lietuva yra perspektyvi rinka, tačiau jam svarbu užtikrinti greitus reguliacinius procesus.
„Bankas tikrai labai perspektyvai žiūri į Lietuvos ekonomiką, jiems irgi svarbu ir greitis. Manau, kad reikia susiderinti procedūras ir manome, kad perspektyva tikrai yra labai šviesi“, – kalbėjo patarėjas.
Pats „Commerzbank“ raštu BNS pateiktame komentare patikino, jog yra „labai patenkintas“, jog galėjo pasikalbėti „investicinio klimato Lietuvoje klausimais“, o Lietuvą įvardijo kaip „dinamišką ir inovatyvią žaidėją tiek Europos, tiek pasauliniu mastu“.
Galimos „Commerzbank“ veiklos Rusijoje nekomentuoja
„Commerzbank“ savo interneto puslapyje skelbia, jog be Vokietijos bankas šiuo metu veikia dar 46-iose pasaulio šalyse, tarp jų įvardijama ir Rusija.
Naujienų agentūra „Reuters“ birželį rašė, jog Rusijos teismų sprendimu 94,9 mln. eurų banko turto šioje šalyje turi būti perduoti Rusijos bendrovei, kuri kartu su Vokietijos įmone „Linde“ statė dujų perdirbimo gamyklą. Sandoris sustojo įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Kremliui dėl karo Ukrainoje.
Rusijoje vykstant teismų procesams, pats bankas agentūrai „Reuters“ birželį teigė reikšmingai apribojęs savo veiklą šioje šalyje nuo karo Ukrainoje pradžios, „veikęs pagal teisinius ir reguliacinius reikalavimus bei laikydamasis sankcijų“.
„Matome, kad Vokietija tikrai yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų. Dėl konkretesnių dalykų norėtume susilaikyti“, – žurnalistams teigė prezidento patarėjas V. Augustinavičius, paklaustas apie banko veiklą Rusijoje.
Lietuvos vadovai pastaraisiais metais nuolat kviečia šalyje kurtis užsienio bankus, apie galimą naujų bankų rinkos žaidėjų atėjimą nekart yra užsiminę ir Lietuvos banko atstovai.
Portalas „Verslo žinios“ liepos viduryje pranešė apie didžiausio Taivano banko „Bank of Taiwan“ planus įsteigti padalinį Lietuvoje. Apie tai pranešta salos Finansų priežiūros komisijai patvirtinus banko paraišką steigtis Lietuvoje.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad filialą Lietuvoje svarsto įsteigti ir vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“.
A. Armonaitė: Vokietijos „Commerzbank“ Lietuvoje pirmiausia dirbtų su verslo klientais
Apie veiklą Lietuvoje svarstantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ čia pirmiausia turėtų dirbti su verslo klientais, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Jos teigimu, esant stipriems Lietuvos ir Vokietijos prekybiniams ryšiams, natūralu, jog šios šalies bankas pirmiausia orientuotųsi į verslo, taip pat energetikos, gynybos, aukštųjų technologijų sektorių finansavimą.
„Pirmiausia kalbame apie darbą su verslo klientais (...), bet detaliau apie savo veiklą tikrai bankas pats informuos“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
„Daug dėmesio Europoje skiriama energetikai, gynybai, aukštosioms technologijoms. Čia turime daug Vokietijos investuotojų, kuriuos toliau traukiame. Prekyba tarp Lietuvos ir Vokietijos įmonių yra didelė. Tai natūralu, kad ir bankinis sektorius gręžiasi čia“, – pridūrė ji.
Ministrė su „Commerzbank“ delegacija susitiko ketvirtadienį, penktadienį ją priėmė ir Prezidentūra. A. Armonaitė BNS sakė, jog banko ketinimai Lietuvoje yra rimti, o pokalbiai buvo pozityvūs.
Pasak ministrės, Vokietijos bankui valstybės paskatų nereikės.
„Jei klausite apie kažkokias finansines paskatas ar panašiai, apie tai nekalbama ir to nereikia“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Armonaitė.
Be Vokietijos, „Commerzbank“ šiuo metu veikia 46-iose pasaulio šalyse.
Lietuvos vadovai pastaraisiais metais nuolat kviečia šalyje kurtis užsienio bankus, apie galimą naujų bankų rinkos žaidėjų atėjimą nekart yra užsiminę ir Lietuvos banko atstovai.
Portalas „Verslo žinios“ liepos viduryje pranešė apie didžiausio Taivano banko „Bank of Taiwan“ planus įsteigti padalinį Lietuvoje. Apie tai pranešta salos Finansų priežiūros komisijai patvirtinus banko paraišką steigtis Lietuvoje.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad filialą Lietuvoje svarsto įsteigti ir vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“.
Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai buvo patvirtinęs ir didžiausias Lenkijos bankas PKO.
Naujausi komentarai