Kainos ir kokybės santykis

Vis dėlto kalbant apie privačių prekės ženklų produktus reikėtų pradėti nuo viso prekybos tinklų asortimento. Parduotuvėse esančias prekes įprastai galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas. Viena iš jų – žinomi prekės ženklai ir kita – prekybos tinklo siūlomi privatūs prekės ženklai.

Tai nereiškia, kad prekybos tinklas pats gamina privačiais prekių ženklais pažymėtus produktus. Įprastai juos gamina patyrę gamintojai, bet gaminys ženklinamas prekybos tinklo sukurta etikete ir pardavinėjamas būtent to tinklo parduotuvėse.

Koks skirtumas ir nauda? Žinomi prekės ženklai ne tik gamina savo produkciją, bet ir patys ją reklamuoja, rūpinasi jos logistika, platinimu. Prekybos tinklas susikuria savo produktą ir nors gamina ne patys, tačiau pirkėjams gali pasiūlyti kokybę už mažesnę kainą, nes atkrenta produkto rinkodaros kaštai.

Beveik 90 proc. „Lidl“ asortimento sudaro privačių prekės ženklų produkcija.

Privačių prekės ženklų lyderiu Lietuvoje drąsiai galima vadinti prekybos tinklą „Lidl“. Beveik 90 proc. „Lidl“ asortimento sudaro privačių prekės ženklų produkcija. Platų savo privačių prekės ženklų asortimentą turinčio prekybos tinklo atstovas Valdas Lopeta sako, kad ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kas gamins produktus pagal prekybos tinklo užsakymą.

„Tai daro kruopščiai atrinkti partneriai, kuriuos samdome konkrečių produktų gamybai pagal savo užsakymą. Mes perkame tik patį produktą ir jo receptūrą, tačiau derėdamiesi su gamintojais nei mes, nei vėliau vartotojas nemoka už rinkodaros kaštus ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas“, – sakė „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas V. Lopeta.

Todėl vienas iš privačių prekės ženklų iššūkių yra tai, jog jų etiketės iš pradžių gali pasirodyti nematytos, o daugelis yra įpratę pirkti tai, ką jau žino, bandė ar bent yra kažkur matę. Tačiau įdomu tai, jog privačių prekės ženklų produktus gamina tos pačios įmonės, kurios kuria ir kitą, žinomais vardais ženklintą, produkciją.

Privačių prekės ženklų atveju užsakovas sumoka tik už produkto gamybą, bet ne jo rinkodarą, taigi daiktas žmogui tampa pigesnis, nors jo kokybė gali niekuo nenusileisti kitam, žinomu prekės ženklu pažymėtam produktui.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Tyrimais patvirtintas sėkmės rodiklis

Šių metų birželį rinkos tyrimų bendrovė „Kantar“ atliko internetinę Lietuvos gyventojų apklausą. Paaiškėjo, kad pirkėjams „Lidl“ vardas siejasi ne tik su parduotuvių tinklu, bet ir vieta, kur galima rasti platų, gerai vertinamų prekių asortimentą.

Ištikimiausi klientai nesunkiai įvardintų „Lidl“ privačius prekės ženklus – tai „Pilos“, „Cien“, „Argus“, „W5“, „Pikok Pure“, „Solevita“, „Alesto“, „Lupilu“ ir t.t. Jie apima įvairias prekių kategorijas – nuo pieno produktų, mėsos gaminių ir kitų maisto prekių iki švaros, kosmetikos priemonių ar prekių vaikams.

Kaip rodo prekybininkų duomenys ir įvairios apklausos, šiandien privačių prekės ženklų produkciją žino ir renkasi daugelis pirkėjų. Tam gali būti įvairių priežasčių.

Vienas iš pačių svarbiausių aspektų, kuris atvedė privačius prekės ženklus į populiarumą – kaina. Tačiau ši rinka jau seniai persiorientavo nuo vieno – kainos – kriterijaus iki aukštos kokybės garantijos už gerą kainą. Todėl pirkdami tokius produktus, pirkėjai gali sutaupyti tiek kasdienėms išlaidoms maistui, tiek ir kitoms būtinosioms prekėms.

Tačiau, kaip pastebi „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas, svarbų vaidmenį atlieka ir paties prekės ženklo savininko ir jo klientų tarpusavio ryšys.

„Lojaliems pirkėjams mūsų prekės ženklai kelia pasitikėjimą, nes jie žino, kad visose srityse siekiame kokybės už gerą kainą. Iš kitos pusės, kiekvienai įmonei, valdančiai savo prekinį ženklą, tai taip pat yra puiki proga užsitikrinti gerą savo pačių reputaciją bei pasiūlyti vartotojo poreikius tenkinančią produkcijos įvairovę“, – sakė V. Lopeta.

Pastarųjų metų rodikliai patvirtina, kad būtent geriausio kainos ir kokybės pasiūlymo strategija duoda įspūdingus rezultatus. Pavyzdžiui, skirtingose Europos valstybėse privačių prekės ženklų produkcijos pardavimai maisto prekių parduotuvėse siekia 20–50 proc. visų parduotų prekių, skelbia „Statista“. Turint omenyje konkurenciją ir pasirinkimą tarp daugybės skirtingų tiekėjų, toks rezultatas išties rodo didelę tokios produkcijos paklausą tarp vartotojų.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Garantuota ateitis

Panašu, kad privačių prekės ženklų laukia perspektyvi ateitis. Ekspertai išskiria, kad aukšti pardavimai, dešimtmečiais neblėstantis populiarumas bei pačioje privačių prekės ženklų sferoje egzistuojanti produktų įvairovė rodo, jog potencialo šis sektorius turi daug. Be to, reikšmingą įtaką tam padarė ir kelerius metus pasaulį kausčiusi pandemija su savo pasekmėmis.

Jei dar prieš kelerius metus privačius prekės ženklus dažniausiai matėme kaip kokybišką produkciją už visiems prieinamą kainą, šiandien jų reikšmė bei apimamos sritys žymiai platesnės. Kartu su įsigyjamais produktais siūlomos patirtys: pavyzdžiui, populiarūs jau paruošti patiekalai, leidžiantys pirkėjams tiesiog namuose susikurti restorano atmosferą.

„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas V. Lopeta pastebi ir tai, kad privačių prekės ženklų asortimentas ir pasirinkimas taip išsiplėtė, kad jais galima užpildyti visą prekių krepšelį, pradedant maisto produktais, kosmetika bei baigiant vaikų ir buities prekėmis.

Neabejojama, kad toliau plėsdamiesi ir bandydami patenkinti vartotojų pasitikėjimą, privatūs prekės ženklai vis dažniau gręšis į socialinės atsakomybės sritis. Jau ir dabar šiame segmente itin svarbus tampa tvarumas, lokalumas, sveikesnė receptūra, o tai siejama ir su aukštu kokybės standartu.

„Bendradarbiavimas su vietiniais ūkininkais ar ekologiškos produkcijos pasiūla pamažu tampa privačių prekės ženklų norma, leidžianti savo pavyzdžiu keisti ir vartotojų požiūrį į didžiuosius gamintojus. Tokio tipo linijos ir jų tvari plėtra leidžia įrodyti, kad etiškas verslas – ne tik žodžiai, bet ir darbai“, – reziumavo „Lidl Lietuva“ atstovas.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Praeities atitikmenys šiandien

Privačių prekės ženklų istoriją galime skaičiuoti nuo XIX amžiaus, o XX amžiaus pradžioje susiformavo tendencija tokio tipo produkciją reklamuoti ir pardavinėti kaip žemesnės kainos pasirinkimą. Verta paminėti, kad būtent tuo metu atsirado iššūkių užtikrinant gerą prekių kokybę, kuri šiais laikais visada eina greta mažos kainos kriterijaus.

Tikrą aukso amžių privatūs prekės ženklai išgyveno apie 1970–1980 metus, kai visą pasaulį krėtė ekonominis nuosmukis. Nenuostabu, kad sudėtinga ekonominė situacija ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia tik dar labiau augino poreikį nuosaikiau įkainotoms prekėms.

Didieji prekybos gigantai drąsiai žengė į šią nišą ir nenustojo jos tobulinti. Apie 1990-uosius rinkoje atsirado dar vienas segmentas, vadinamieji premium klasės privatūs prekės ženklai. Tai tapo puikios kokybės garantu už prieinamą kainą ir palaipsniui padiktavo sąlygas visam privačių prekės ženklų segmentui.

Galima sakyti, kad pastarasis metas turi nemažai bendro su 8-uoju dešimtmečiu. Pakilusios kuro ir energetikos kainos verčia atidžiau rinktis prekių krepšelį. Kaip rodo privačių etikečių gamintojų asociacijos (PLMA) duomenys, trys iš dešimties pirkėjų, rinkdamiesi kasdienį maisto prekių krepšelį, daugiau nei pusę visų prekių perka iš privačių prekės ženklų asortimento. Dar tiek pat pirkėjų pastebi, kad privatūs prekės ženklai jų krepšelyje sudaro nuo trečdalio iki pusės visų prekių.