Prieš kelis metus buvusi tarsi tamsiame tunelyje, nes nežinojo, kaip reikės įgyvendinti ES iniciatyvas dėl teršalų mažinimo iš laivų, „DFDS“ kompanija tapo viena iš ekologinės laivybos lyderių.

Rekomendacijos dėl kuro sąnaudų

Danijos kompanija „DFDS Seaways“, kurios laivai su Lietuvos vėliava plaukioja ir iš Klaipėdos uosto, yra viena iš aplinkosauginių priemonių diegimo keltuose lyderių Europoje. Ji tapo laivų energijos vartojimo efektyvumo ekspertų grupės lydere. Grupė Europos Komisijai teiks rekomendacijas, kaip jūrų keltuose toliau mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.

Komisija, kuriai vadovauja „DFDS“ aplinkos ir tvarumo departamento direktorius Poulas Woodallas, turės pateikti rekomendacijas dėl efektyvaus kuro sąnaudų naudojimo jūrų keltuose matavimo sistemų, mažiausiai aplinką teršiančių laivų kuro mišinių. 

Šios rekomendacijos EK reikalingos todėl, kad kuriamos Anglies dvideginio išmetimo iš laivų taisyklės. Sugriežtinti sudegusio laivų kuro išmetimai nuo 2015 metų galiojantys Šiaurės ir Baltijos jūrose bei Lamanšo sąsiauryje, nuo 2018 metų įsigalios visuose vandenyse prie Europos krantų.

ES institucijos pateikia duomenis, kad aviacija išmeta maždaug penkis, o laivynas – apie tris procentus visų į aplinką patenkančių anglies dvideginio teršalų kiekio. Apie atmosferos teršimą iš automobilių duomenys nėra pateikti, tačiau manoma, kad tai pats taršiausias planetos transportas.

Teršimai sumažėjo dešimt kartų

Šiuo metu Danijos grupė „DFDS“, kuri sudaryta iš laivybos ir logistikos padalinių, Europoje valdo 7 terminalus. Jos 22 laivybos linijos apima apie 30 uostų. Tarp jų plaukioja 36 „DFDS Seaways“ jūriniai keltai.

„DFDS Seaways“ viena pirmųjų Europos keltų laivybos kompanijų į laivus pradėjo statyti išmetamų dūmų plautuvus, vadinamus „skraberius“. Jie žymiai mažina į aplinką išmetamų anglies dvideginio junginių kiekius.

Pateikiami duomenys, kad nuo 2012 iki 2015 metų „DFDS Seaways“ teršalų (konkrečiai anglies dvideginio) išmetimus iš laivų į atmosferą sumažino daugiau kaip 10 kartų – nuo 9200 tonų iki 900 tonų.

Tai pavyko padaryti maždaug 20 laivų įdiegus dūmų plautuvus. Buvo investuota apie 100 mln. eurų.

Kompanijos vadovai pripažino, kad prieš kelis metus buvo visiška nežinia, kaip mažinti teršalų išmetimą iš laivų į aplinką. Sprendimas diegti laivuose dūmų plautuvus buvo priimtas po išsamių vertinimų.

Neatsitiktinai „DFDS Seaways“ pati praėjusi visus niuansus susietus su anglies dvideginio iš laivų mažinimu, dabar kviečiama kaip ekspertė, kad galėtų kitiems patarti, kokių priemonių reikia imtis.

Klientams pokyčiai neatsiliepė

Vieno dūmų platuvo diegimas į laivą kainuoja apie 4-5 mln. eurų.

„DFDS“ viceprezidentas ir „DFDS Seaways“ vadovas Pederas Gelertas Pedersenas  tikino, kad priklausomai nuo kuro kainų, linijos, kurioje laivas dirba, „skreberio“ įdiegimas atsiperka per 3-4 metus nepaisant to, kad dėl jų apie 5 proc. laivuose sumažėja krovininio transporto talpa.

Nors „skraberiams“ diegti buvo išleistos nemažos sumos, „DFDS Seaways“ atstovai tikina, kad to nepajuto jų laivų klientai – nebuvo didinami įkainiai. Palyginti švelnaus perėjimo prie naujų švaresnių technologijų pavyko išvengti dėl pasaulyje sumažėjusių naftos kainų.

Diegiant „skraberius“ laivuose buvo analizuotos įvairios kuro sąnaudų mažinimo priemonės. Viena iš jų – plaukimas linijose mažesniu greičiu.

Ne visuose „DFDS Seaways“ laivuose įdiegti „skraberiai“. Jų neapsimokėjo diegti į senesnius laivus. Baltijos jūroje dar plaukiojo du „DFDS Seaways“ laivai be dūmų valymo sistemų – vienas tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro, kitas tarp Klaipėdos ir Danijos Federicijos uostų. Nustatytų anglies dvideginio išmetimų reikalavimų jie neviršija. Laivuose naudojamas brangesnis nei jūrinis mazutas kuras – dyzelinas. Deginant šį kurą dūmų plautuvų nereikia.