Tyrimas atskleidė, kad daugiabučių gyventojai tampa bendruomeniškesni

Visuomenės nuostatų pokyčius atspindi ir daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo tendencijos Lietuvoje. Pastaruoju metu vis didesnė dalis savivaldybių skiria dėmesį ne tik pavienių namų renovacijai, bet ir jų aplinkos sutvarkymui arba kvartalinei renovacijai. Jos metu tvarkomi tiek namai, tiek jų aplinka – gatvės, kiemai, poilsio zonos, viešųjų erdvių apšvietimas ir kt. Tokia renovacija iš pagrindų keičia ne pastato, o visos gyvenamosios erdvės kokybę, estetinį vaizdą.

Keičiasi mentalitetas

Daugiau nei pusė (52 proc.) tyrimo respondentų nurodė, kad namo, kuriame gyvena, aplinka jiems yra labai svarbi, dar 41 proc. teigė, jog ji svarbi.

„Pastebima, kad aplinka gyventojams tampa vis svarbesnė, palyginus su vyravusiomis visuomenės nuostatomis prieš 15 ir daugiau metų. Tada gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio“, – sako tyrimą inicijavusios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Anot eksperto, dabar visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplinka ir bendros erdvės.

Tyrimo rezultatai. BETA archyvo nuotr.

Ką norėtų pakeisti patys gyventojai?

Apklausos dalyviai taip pat nurodė, kokie pokyčiai namo gyvenamojoje aplinkoje pagerintų gyvenimo kokybę. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad jie norėtų, jog jų kiemuose būtų sutvarkyta asfalto danga, kiemuose ir greta jų tvarkingi šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė.

Taip pat žmonėms svarbios žaliosios zonos bei poilsio erdvės. Geriau sutvarkytų žolynų, gėlynų ir kitų želdinių šalia namo pageidautų 46 proc. respondentų, 37 proc. norėtų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.

„Visi šie žmonių įvardijami poreikiai įgyvendinami, kai savivaldybė imasi kompleksinės renovacijos ir įsitraukia į kvartalų atnaujinimo procesą. Tyrimas taip pat parodė, kad didesnis savivaldybės įsitraukimas galėtų paskatinti į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. 76 proc. apklaustųjų, gyvenančių nerenovuotame name, teigė, kad savivaldybės finansinis indėlis į daugiabučio aplinkos sutvarkymą, paskatintų juos imtis namo renovacijos“, – įvardija BETA direktorius.

Savivaldybių įsitraukimas į kompleksinę renovaciją auga – kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60. Tačiau tai – tik pirmieji žingsniai.