„Kalbant apie „Swedbank“, ar bet kuriuos kitus rinkos dalyvius, visuomet investuotojai vertina situaciją. Šiuo metu tas fonas, reputacinė situacija, kai pasikeitė „Swedbank“ vadovybė, (reiškia, kad. – ELTA) investuotojai kelia klausimus, kad kažką reikia daryti kitaip.

Ar yra teorinių pasvarstymų, ar jų nėra, tokios informacijos aš neturiu, ir reikėtų teirautis paties banko“, – žurnalistams antradienį sakė V. Šapoka.

Jis taip pat sakė abejojantis, kad pastaruoju metu suaktyvėjusios diskusijos apie finansų sektorių gali būti lemiamas veiksnys investuotojams priimant sprendimus.

„Kalbant apie finansų sektoriaus investicijas, žinoma, kad lemia daug veiksnių: rinkos dydis, mokestinė aplinka, verslo aplinka, politinis stabilumas. Tie veiksniai, žinoma, egzistuoja. Ar priešrinkiminiu laikotarpiu karštėjančios emocijos yra lemiantis veiksnys, aš abejočiau, bet investuotojai situaciją stebi“, – komentavo finansų ministras.

V. Šapoka antradienį dalyvavo Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, kur sulaukė frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen klausimo, ar jis matantis rizikų, kad „Swedbank“ galėtų trauktis iš Baltijos šalių.

ELTA primena, kad kovą naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT, remdamasis „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, paskelbė, kad per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Taip pat buvo atskleista, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.

Įtariama, kad tarp tokių mokėjimų gavėjų galėjo būti JAV Donaldo Trumpo rinkimų štabo buvęs vadovas Paulas Manafortas, vėliau nuteistas už machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams. Taip pat skelbiama, kad tarp „Swedbank“ klientų, sulaukusių įtartinų sumų, buvo ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Kovo pabaigoje „Swedbank” grupės vadovė Birgitte Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

„Swedbank“ padalinys Lietuvoje Eltą anksčiau informavo, kad B. Bonnesen atleidimas banko veiklai Lietuvoje įtakos nedaro, ir jis toliau veiks kaip įprasta.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis komentare Eltai taip pat sakė, kad bankas veikia stabiliai, vykdo visus normatyvus su didele kapitalo atsarga.

Balandžio 5 d. pranešta, kad iš pareigų pasitraukė „Swedbank“ direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idemarkas.